Ugdymo filosofija

  • Dalyko kodas: EDS 5022
  • Apimtis ECTS kreditais: 6
  • Pavadinimas anglų kalba: Philosophy of Nurturing
  • Dalykas atestuotas: 2019 05 14
  • Atestacija galioja iki: 2022 06 01
  • Dėstytojas(-ai):

    Prof. habil. dr. Kęstutis Pukelis, Švietimo akademija, Edukologijos tyrimų institutas

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Studijų dalyke įgyjama teorinių žinių bei mokėjimų taikyti ugdymo filosofijos koncepcijas ugdymo šeimoje reiškinių tyrimams. Pristatomos pagrindinės pažinimo, ugdymo bei ugdymosi filosofijos: idealizmas, realizmas, reliatyvizmas, empirizmas, racionalizmas, kriticizmas, fenomenalizmas, fenomenologija, personalizmas, socialinis rekonstrukcionalizmas ir pan. Supažindinama su Senojo baltų tikėjimo filosofija. Plėtojama magistrantų asmeninė filosofija šeimos reiškinių tyrimų metodologijai bei metodikoms pagrįsti.

Dalyko anotacija užsienio kalba

The course provide students with theoretical knowledge and skills necessary to use conceptions of philosophy of nurture for research of educational phenomena in family. The main cognitive, education and self-education philosophies are presented: idealism, realism, relativism, empirism, rationalism, criticism, phenomenalism, phenomenology, personalism, social reconstructionalism and so on. The philosophy of Old Baltic belief is presented. Personal philosophy of education of master students is developed to ground research methodology of educational phenomena in family.

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Bakalauro laipsnis

Dalyko studijų rezultatai

1. Paaiškinti metafizinės, analitinės ir normatyvinės filosofijos tradicijų vaidmenį šeimos reiškinių tyrimuose.
2. Susieti pasaulėžiūros struktūrą ir jos įtaką vaiko pažinimo procesams, atliekant ugdymo šeimoje tyrimus.
3. Pagrįsti kultūros filosofijos kontekste tautos prigimties esmę atitinkančios ugdymo filosofijos teiginius ugdymo praktikai šeimoje.
4. Palyginti pagrindines gnoseologijos tradicijas bei tikrovės pažinimo būdus konkrečiu ugdymo šeimoje praktikos atveju.
5. Susieti kreacionizmo ir darvinizmo filosofijų teiginius kaip vieną kitą papildančius P. Teilchardo de Chardin‘o filosofijos „Žmogaus fenomenas“ kontekste.
6. Paaiškinti kriticizmo teorijos teiginius ugdymo šeimoje reiškinių tyrimuose.
7. Paaiškinti fenomenalizmo ir fenomenologijos teorijų teiginius ugdymo šeimoje reiškinių tyrimams.
8. Apibūdinti pagrindinius personalizmo ir vertybinės filosofijos teiginius ugdymo šeimoje reiškinių tyrimams.
9. Apibūdinti pagrindinius personalizmo ir vertybinės filosofijos teiginius ugdymo šeimoje reiškinių tyrimams.

Dalyko turinys

1. Filosofijos samprata ir jos sistemos dalys.
2. Metafizinė, normatyvinė ir analitinė tradicijos filosofijoje bei jų paskirtis švietimo reiškinių tyrimuose.
3. „Omegos“ taško teorija. A. Progyvybė (Geogenezė: litosfera, hidrosfera, biosfera, atmosfera, technosfera. Tangentinė ir radialinė energijos). B. Gyvybė (Biogenezė: polimerizacija, fila, menturis. Reprodukcija, dauginimasis, atsinaujinimas, poravimasis, asociacija, kryptingas kaupimas). C. Mintis (Psichogenezė: Instinktas, intelektas, sąmonė, personalizacija. Ortogenezė). D. Antgyvybė (Noogenezė:  evoliucija kaip sąmonės kilimas; sąmonės savybės/atributai; Universalizacija; Pagrindinės žmonijos vystymosi kryptis).
4. Pasaulėjautos, pasaulėvaizdžio ir pasaulėžiūros sampratos bei sąsajos su pažinimo filosofija.
5. Pažinimo galia, forma ir norma.
6. Kultūros filosofijos samprata ir paskirtis.
7. Vertybinė pedagogika.
8. Gnoseologija kaip pažinimo teorija.
9. Fundamentalistinė ir antifundamentalistinė tradicija gnoseologijoje.
10. Dogmatizmas, idealizmas, realizmas, reliatyvizmas, kriticizmas, skepticizmas.
11. Pagrindiniai būties ir pažinimo dėsniai.
12. Empirizmo ir racionalizmo sampratos bei reikšmė švietimo reiškinių tyrimuose.
13. Kriticizmas kaip empirizmo ir racionalizmo darna.
14. Pragmatizmas, progresyvizmas, biheviorizmas, socialinis rekonstruktyvizmas, pozityvizmas ir neopozityvizmas.
15. Konsensuso realizmas. Nominalizmas. Konceptualizmas. Neotomizmas.
16. J. Herbarto pakopinio suvokimo teorija. Perenializmas ir esencializmas.
17. Fenomenalizmo samprata ir pagrindiniai teiginiai.
18. Fenomenologijos samprata ir pagrindiniai teiginiai.
19. Senojo baltų tikėjimo metodologinė reikšmė ir problemos. Rėdos rato filosofija ir Virsmo regulos etapai.
20. Personalizmo samprata ir reikšmė ugdymo teorijai bei praktikai.
21. Vertybinės filosofijos pagrindiniai teiginiai.
22. Švietimo reiškinių tyrimų etikos samprata ir paskirtis.
23. Mokslo pavojai. Kultūra ir civilizacija.

Dalyko studijos valandomis

Paskaitos (P) 30 val.
Seminarai (S) 15 val.
Darbas grupėse 15 val.
Savarankiškas darbas 100 val.
Iš viso 160 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Kolokviumas – 20% (1. Testas); Savarankiško darbo pristatymas – 30%; Egzaminas – 50% (1. Testas)

Literatūra

1. 1998 Kęstutis Pukelis. Mokytojų rengimas ir filosofinės studijos Versmė
2. 2000 Bronislavas Bitinas Ugdymo filosofija Enciklopedija
3. 1997 Mclaughlin, Terency Henry Šiuolaikinė ugdymo filosofija: demokratiškumas, vertybės, įvairovė KTU
Papildoma literatūra
4. 2004 Pring, Richard Philosophy of education: aims, theory, common sense and research Continuum
5. 1971 Kneller, George Frederick Introduction to the Philosophy of Education Willey