Lietuvių literatūra: sovietmetis ir egzilis
Dalyko anotacija lietuvių kalba
Svarbiausi šio kurso tikslai – supažindinti studentus su svarbiausiais sovietinio periodo lietuvių kultūros ir literatūros procesais, akcentuojant specifinius okupuotų šalių literatūros bruožus (ezopinę kalbą, groteską ir pan.), aptariant ryškiausius šio tarpsnio autorius, analizuojant jų kūrinius ir lyginant su užsienio literatūros kūriniais. Aptariamas literatūros periodizacijos klausimas, „literatūrinės kartos“ koncepcija, moterų literatūros problema, literatūros krypčių pokyčiai. Šis kursas taip pat supažindins studentus su pagrindiniais lietuvių išeivijos literatūros etapais, svarbiausiais egzilyje kūrusiais autoriais, atskleis žanrinius ir tematinius pokyčius, Vakarų literatūros įtaką. Išklausę šį kursą studentai turėtų gebėti vertinti sovietmečio ir išeivijos literatūrą bendrame lietuvių literatūros kontekste, apibūdinti svarbiausias išeivijos literatūros tendencijas.
Dalyko anotacija užsienio kalba
The course is meant for teaching Lithuanian literature of the second part of the 20th century and Lithuanian literature in exile, while emphasizing the characteristics of the Soviet period and the ways it stipulated particular stylistics of Lithuanian authors. The main themes of the course – the problem of literary chronology and peculiarities of different periods of Lithuanian literature, the development of Lithuanian literature during the periods of „the Thaw“, stagnation and national revival, the influence of existentialism on Lithuanian authors, modernism and post-modernism. The students will gain the knowledge of the main periods and tendencies of Lithuanian exile literature, of the development of different genres and of the influence of Western literature on Lithuanian literary works.
Būtinas pasirengimas dalyko studijoms
Literatūros mokslo įvadas, Literatūros stiliai ir žanrai
Dalyko studijų rezultatai
1. Atskirti ir apibūdinti XX a. viduryje ir antrojoje pusėje dominavusias lietuvių literatūros kūrinių stilistikas.
2. Apibrėžti grotesko, ezopinės kalbos, ironijos sąvokas.
3. Vertinti lietuvių išeivijos literatūrą bendrame lietuvių literatūros kontekste.
4. Vertinti ir apibūdinti lietuvių išeivijos literatūros istorijos etapus.
5. Analizuoti literatūros kūrinius pasitelkus išsiugdytus individualius analitinius gebėjimus.
6. Vertinti globalizacijos procesų įtaką svetur gyvenančiam kūrėjui ir jo kūrybai.
7. Lyginti to paties laikotarpio literatūros procesus sovietmečio Lietuvoje ir išeivijoje.
8. Atpažinti filosofinių idėjų kodus literatūros kūrinyje.
9. Vertinti lietuvių egzilio literatūros modernizacijos procesus.
10. Apibūdinti Vakarų literatūros įtaką lietuvių išeivijos literatūros procesams.
Dalyko turinys
Lietuvių literatūros periodizacijos problemos. Sovietmečio literatūros specifika. Lietuvių literatūra vokiečių okupacijos metais. Egzodo literatūra sovietinės Lietuvos literatūros kontekste. Sąstingio periodo literatūrinių krypčių apžvalga. Ezopo kalbos ypatumai; lietuviškas ir vakarietiškas groteskas. Moteriškasis lietuvių literatūros polius. Egzistencinės nuojautos moderniųjų lietuvių autorių kūriniuose (Vakarų literatūros poveikis Lietuvos autoriams). Poetai novatoriai: Vytautas P. Bložė ir Jonas Juškaitis. Magiškojo realizmo atšvaitai lietuvių literatūroje. Postmodernistinės lietuvių literatūros užuomazgos. Atgimimo periodo literatūros charakteristika. Bendrosios lietuvių išeivijos literatūros tendencijos. Lietuvių išeivijos literatūra Vokietijos DP stovyklose. B. Brazdžionio ir J. Aisčio lyrika. H. Radausko kūryba. Lietuvių egzilio prozos tematikos ir žanrų įvairovė. „Žemės“ antologija. Idėjinės ir kūrybinės žemininkų nuostatos. Žurnalas „Literatūros lankai“: literatūros samprata ir vertybiniai kriterijai. Tradicijos ir modernumo santykis M. Katiliškio prozoje. A. Škėmos prozos ir dramaturgijos bruožai. Neornamentuotos kalbos generacija: A. Mackaus ir Liūnės Sutemos poezija. Išeivijos dramaturgijos apžvalga. Postmoderniosios tendencijos K. Ostrausko ir A. Landsbergio prozoje. Angliškai rašančiųjų autorių kūryba: I. Guilford, R. Fillip, A. Šileika.
Dalyko studijos valandomis
Paskaitos – 45 val., savarankiškas darbas – 90 val. Iš viso – 135 val.
Studijų rezultatų vertinimas
Kolokviumas – 30 %, namų darbas arba kontrolinis darbas – 20%, egzaminas – 50 % galutinio pažymio.
Literatūra
Pagrindinė literatūra
Egzodo literatūros atšvaitai, sud. L. Mockūnas. Vilnius, 1989.
Kubilius V. 2001: Neparklupdyta mūza: lietuvių literatūra vokietmečiu. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
Kuizinienė D. 2003: Lietuvių literatūrinis gyvenimas Vakarų Europoje 1945–1950 m. Vilnius: Versus Aureus.
Lietuvių egzodo literatūra. 1945–1990, red. K. Bradūnas ir R. Šilbajoris. Čikaga: Draugas, 1992; II leidimas, Vilnius, 1997.
Naujausioji lietuvių literatūra 1988–2002, sud. G. Viliūnas. Vilnius: Alma littera, 2003.
XX amžiaus literatūros teorijos, sud. A. Jurgutienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2006.
Sprindytė J. 2007: Prozos būsenos 1988–2005. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
Šilbajoris L. 1992: Netekties ženklai. Vilnius: Vaga.
Papildoma literatūra
Daujotytė V. 2003: Literatūros fenomenologija. Problematikos kontūrai. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla.
Kmita R. 2009: Ištrūkimas iš fabriko. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
Lietuvių literatūra svetur. 1945–1968, red. K. Bradūnas. Čikaga: Draugas, 1968.
Vaškelis B. 2004: Žvilgsnis iš atokiau. T. 1. Vilnius: Versus Aureus.
