Šiuolaikinio Lietuvos teatro procesai

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Dalykas yra skirtas išsamiai supažindinti studentus su pagrindiniais šiuolaikinio Lietuvos teatro raidos etapais, estetinės raiškos formomis ir kaitos tendencijomis. Studentai mokomi skirti pagrindinius šiuolaikinio Lietuvos teatro kūrėjus (režisierius, aktorius, scenografus, scenos meno organizatorius), jų kūrybos bruožus ir veiklos etapus, taip pat interpretuoti skirtingas teatro reprezentacijos formas. Taip pat analizuojamos postsovietinio teatro ir Lietuvos scenos meno tradicijos sąveikos, lyginami ir kritiškai vertinami Lietuvos scenos meno kūrėjų darbai.

Dalyko anotacija užsienio kalba

The course focuses on contemporary Lithuanian theatre, its stylistic developments, basic trends, and aesthetic premises. The goal of the course is to introduce students with major artists and tendencies of contemporary Lithuanian theatre as well as to analyse its main features and new models of representation. Students are taught to analyse contemporary Lithuanian theatre performances as well as to trace the relations between tradition and innovation in Lithuanian theatre. Also students develop the skills of comparative analysis of different theatre works.

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Lietuvos teatro ir dramos istorija

Dalyko studijų rezultatai

1. Analizuoti šiuolaikinio Lietuvos teatro raidą, nustatyti pagrindines teatrinės raiškos kaitos trajektorijas.
2. Apibūdinti esmines XX a. antros pusės Lietuvos teatro estetines ir stilistines tendencijas.
3. Palyginti skirtingų šiuolaikinio Lietuvos teatro kūrėjų (dramaturgų, režisierių, aktorių, scenografų, kompozitorių, kritikų) estetines nuostatas ir menines strategijas.
4. Apibrėžti pagrindinius šiuolaikinio Lietuvos teatro kūrėjų bruožus, gebėti juos kūrybiškai ir kritiškai įvertinti.
5. Nustatyti sociokultūrinio konteksto ir šiuolaikinio Lietuvos teatro sąveikas, gebėti jas kūrybiškai interpretuoti ir kritiškai įvertinti.
6. Apibūdinti šiuolaikinio Lietuvos teatro procesų pobūdį, jų regioninę specifiką bei sąveikas su Lietuvos meninėmis tradicijomis.
7. Pasisakyti apie įvairius šiuolaikinio Lietuvos teatro reiškinius viešose diskusijose.

Dalyko turinys

1. Lietuvos teatro situacija XX amžiaus pabaigoje: probleminiai aspektai ir naujos tendencijos. Sovietinio teatro bruožai ir kaitos trajektorijos. Teatro statuso ir estetinės raiškos kaita Atgimimo laikotarpiu (1985–1995): esminiai bruožai.
2. Naujos estetikos formavimasis postsovietiniame Lietuvos teatre: pagrindinės tendencijos ir raidos kryptys. Postmodernizmo bruožai šiuolaikiniame Lietuvos teatre.
3. Režisūrinio teatro apibrėžimas. Viduriniosios kartos Lietuvos teatro režisieriai: tradicija, pasaulėžiūra ir kūrybos bruožai.
4. Jono Vaitkaus kūrybinė biografija ir režisūros bruožai. Idėjų teatro apibrėžimas. Kalbos plastika Jono Vaitkaus teatre. Spektaklių analizė.
5. Eimunto Nekrošiaus kūrybinė biografija ir režisūros bruožai. Metaforinio teatro apibrėžimas. Režisūrinių įvaizdžių dramaturgija ir daikto multifunkcionalumas Eimunto Nekrošiaus spektakliuose. Spektaklių analizė.
6. Rimo Tumino kūrybinė biografija ir režisūros bruožai. Psichologinis teatras ir sąlyginė mizanscena: režisūrinių sprendimų apibrėžimas bei analizė. Spektaklio atmosferos kūrimo ypatumai Rimo Tumino spektakliuose.
7. Jaunosios kartos Lietuvos teatro režisieriai: pagrindiniai bruožai ir kūrėjai. Oskaro Koršunovo kūrybos bruožai. Vizualiosios dramaturgijos apibrėžimas. Gintaro Varno kūrybinė biografija ir režisūros ypatumai. Spektaklių analizė.
8. Aktorius šiuolaikiniame Lietuvos teatre. Institucinis ir edukacinis vaidybos meno aspektas. Estetinė raiška: vaidmens kūrimo metodų šiuolaikiniame Lietuvos teatre apžvalga.
9. Lyginamoji aktoriaus kūrybos metodikos analizė. Aktorius Algirdas Latėnas: kūrybos metodika ir bruožai. Aktorius Valentinas Masalskis: kūrybos metodika ir bruožai.
10. Netradicinė teatrinė raiška Lietuvoje. Periferinio arba marginalaus teatro apibrėžimas. Benas Šarka ir Gliukų teatras: teatro samprata ir vaidybos principai. Spektaklių analizė.
11. Šiuolaikinė Lietuvos teatro dailė. Scenografijos funkcijų apibrėžimas. Lietuvos dramos teatro dailės tendencijos: pagrindiniai stilistiniai bruožai.
12. Lietuvos teatro scenografai: kūrybinės biografijos. Jonas Arčikauskas, Žilvinas Kempinas, Jūratė Paulėkaitė: pagrindiniai kūrybos bruožai. Spektaklių analizė.
13. Netradicinės erdvės samprata šiuolaikiniame Lietuvos teatre. Aplinkos teatro apibrėžimas. Vega Vaičiūnaitė ir Miraklio trupė: pagrindiniai kūrybos principai. Spektaklių analizė.
14. Institucinis Lietuvos teatro aspektas: naujos veiklos apibrėžimai ir analizė. Teatro institucijų veikla, nauji vadybos principai ir jų tipai Lietuvos teatre.
15. Festivaliai, projektinė veikla, organizacijos: pagrindiniai veiklos principai ir įtaka Lietuvos teatro estetinei raiškai.

Dalyko studijos valandomis

Kontaktinis darbas:
Paskaitos – 45 val.
Savarankiškas studento darbas:
Individualus darbas raštu: 25 val.
Savarankiškas studento darbas (tame tarpe – pasirengimas kolokviumui ir egzaminui) – 37 val.
Viso: 107 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Kolokviumas – 30 %
Seminaras (referatas) – 20 %
Egzaminas – 50 %

Literatūra

1. 2008 Liuga, A. Laiko sužeistas teatras. Vilnius: Baltos lankos
2. 2003 Marcinkevičiūtė, R. Erdvė už žodžių. Vilnius: Scena.
3. 2009 OKT: Ten būti čia. Vilnius: Oskaro Koršunovo teatras
4. 2008 Staniškytė, J. Kaitos ženklai: šiuolaikinis Lietuvos teatras tarp modernizmo ir postmodernizmo. Vilnius: Scena.
5. 2007 Šabasevičienė, D. Teatro piligrimas. Režisieriaus Jono Vaitkaus kūrybos bruožai. Vilnius: Krantai.
6. 2010 Vasinauskaitė, R. Laikinumo teatras. Vilnius: LKTI leidykla.
Papildoma literatūra
1. 1988 Janconas, E. Etiudai apie teatrą. Vilnius: Vaga.
2. 1989 Vasiliauskas, V. Teatras be iliuzijų. Vilnius: Vaga
3. 1987 − 1990; 1997–1999. Teatras. Almanachas, Nr. 1–3, 1987 - 1990; Nr. 1–3, 1997–1999. Vilnius: Scena
4. 2000 – Teatrologiniai eskizai. Nr. 1 – 3. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla