Režisūros istorija ir analizė
Dalyko anotacija lietuvių kalba
Dalykas skirtas studentams, norintiems susipažinti su svarbiausiomis režisūros kryptimis ir menininkais, režisūros meno raida ir jo santykiu su kultūriniais ir socialiniais kontekstais, o taip pat išmokti įvairiais aspektais analizuoti ir vertinti spektaklio režisūrą. Kurse skaitomos paskaitos, vyksta diskusijos ir audiovizualinės medžiagos aptarimai. Studentai privalo atlikti individualią spektaklio režisūros analizę. Kursas skirtas išmokyti studentus atpažinti ir apibūdinti skirtingas istorines ir šiuolaikines režisūros sampratas ir technikas, analizuoti ir vertinti režisieriaus darbą konkrečiame spektaklyje, nustatyti skirtingus režisūros metodus ir įvairius meninio bendradarbiavimo tarp teatro menininkų būdus.
Dalyko anotacija užsienio kalba
The purpose of this course is to present the most important trends and individual styles of stage directing in their historical development, their relation to the cultural and social contexts and to teach students to analyse and evaluate the creative work of stage director. Learning strategies include lectures, discussions, audiovisual presentations and home work. The course is designed to teach students to identify and characterize different historical and contemporary concepts and techniques of stage directing; to analyze and evaluate director’s work of particular performance; to characterize different directing methods and different ways of collaboration between theatre artists.
Būtinas pasirengimas dalyko studijoms
„Vaidybos pagrindai I“, „Judesio menas “, „Scenos kalba“, „Choreografija“, „Vaidybos pagrindai II“, „Improvizacija ir mono žanras“, „Klasikinis šokis“, „Komunikacija: balsas ir kalba“, „Modernus ir šiuolaikinis šokis“, „Vaidyba darbas su tekstu“, „Muzikalumo ugdymas“, „Judesio meno teorija ir istorija“/ „Dramos istorija ir analizė“, „Meninio ugdymo tyrimai I“, „Režisūra“, „Šokio kompozicija“, „Kūrybinio teksto rašymas“, „Vokalas“, „Meninio ugdymo tyrimai II“, „Šokio improvizacija“, „Medijos atlikėjų menuose“ / „Vaidyba ir šokis naujosiose medijose“, „Bendroji ir raidos psichologija“, „Sveikatos ugdymas“, „Pedagogika“, „Emocinio intelekto ugdymas“, „Pedagogo asistento praktika“, „Ugdymo turinio kūrimas ir valdymas“, „Šokio ir teatro didaktika I“, „Įtraukusis ugdymas“, „Šokio ir teatro didaktika II“, „Pedagoginė praktika globojant mentoriui“.
Dalyko studijų rezultatai
1. Padėti studentams įgyti žinių, kaip apibūdinti svarbiausius istorinius režisūros meno etapus, režisūros kryptis ir stilius.
2. Padėti studentams įgyti žinių, kaip susieti garsiausių pasaulio režisierių teatro koncepcijas su kultūriniu kontekstu.
3. Užtikrinti, kad studentai žinotų, kaip išanalizuoti režisūrinius teksto, aktoriaus, erdvės, vaizdo ir garso sintezavimo principus skirtingų laikotarpių teatro kūriniuose.
4. Užtikrinti, kad studentai žinotų, kaip paaiškinti skirtingų režisūrinių principų reikalavimus kūrybinei aktoriaus raiškai.
5. Užtikrinti, kad studentai žinotų, kaip išanalizuoti dramaturgijos teksto režisūrinę interpretaciją, paaiškinant kaip joje dalyvauja skirtingos raiškos priemonės.
Dalyko turinys
1. Režisūra kaip praktika: režisūros kategorijos, režisieriaus funkcijos teatre. Režisieriaus uždaviniai ir kūrybinio darbo etapai.
2. Mizanscena: reikšmė, funkcijos, tipai. Spektaklis kaip visuma: skirtingų elementų dermė ir spektaklio režisūros analizės principai.
3. . Režisūrinio teatro genezė ir teatrinis realizmas. Režisūros pirmtakai. Leone de‘ Sommi, Molierè ir Comédies-ballets. XVIII-XIX amžių režisūros pirmtakai: aktoriai ir scenografai. Iliuzijos teatras ir natūralizmas Antuano, Brahmo, Stanislavskio kūryboje.
4. Režisūros meno istorinė genezė ir raidos periodizacija I: modernistinė režisūra: simbolistiniai eksperimentai, ankstyvasis modernizmas ir teatro reteatralizacija, politinė avangardistinė režisūra, vėlyvojo modernizmo kryptys.
5. Režisūros meno istorinė genezė ir raidos periodizacija II: postmodernistinės režisūros principai. Vaizdinių teatras. Režisieriaus vaidmuo postdraminiame teatre.
6. Teksto intepretacija ir režisūrinis tekstas I: modernistinė režisūros samprata: Craigo ir Artaud‘o režisūros teorijos. Brechto epinio teatro teorija.
7. Teksto intepretacija ir režisūrinis tekstas II: Teksto reikšmė ir transformacijos postmodernioje režisūroje: radikalios klasikos intepretacijos Peter Stein, Klaus Michael Grüber, Peter Zadek režisūroje.
8. Režisūriniai erdviniai eksperimentai I: modernistiniai erdviniai-režisūriniai eksperimentai (Appia, Craig). Teatras atvirose erdvėse: Reinhardto režisūrinė kūryba. Prancūzų liaudies teatras: Gemier, Copeau, Vilar.
9. Režisūriniai erdviniai eksperimentai II: „Tuščia erdvė“ (Brook). „Skurdusis teatras“, ritualas ir erdviniai eksperimentai Grotowskio kūryboje. Schechnerio Environmental theatre režisūrinė samprata. Erdvė ir vieta postmodernistinėje režisūroje.
10.Vizualumas ir kūniškumas režisūros raidoje I: Mejerholdo ir Eizenšteino eksperimentinės praktikos: atrakcionų montažas, konstruktyvizmas, biomechanika. Antonin Artaud ir siurrealistinė režisūra. Jean-Louis Barrault: totalinio teatro samprata. Eksperimentinė lenkų režisūra: Tadeusz Kantor, Jozef Szajna.
11. Vizualumas ir kūniškumas režisūros raidoje II: Vaizdinių teatras: postmodernistinės režisūros principai Wilsono spektakliuose. Foremano Ontologinis-isterinis teatras. Brauerio ir Lepage’o kūryba.
12. Politinė režisūra I: Agitprop teatro režisūrinės technikos: Mėlynosios palaidinės ir masiniai spektakliai. Režisierius dokumentiniame ir epiniame teatre: Piscator, Brecht.
13. Politinė režisūra II: Politinis teatras po II pasaulinio karo: prancūzų Ariane Mnouchkine, Roger Planchon, Patrice Chereau, Valere Novarina režisūra. Politinė britų režisūra: Littlewood. Politinis Italijos režisierių teatras: Dario Fo, Giorgio Strehler, Luca Ronconi.
14. Interkultūrinis teatras ir režisūra: Brooko Tarptautinis teatro tyrimų centras, Barba’os Tarptautinė teatro antropologijos mokykla. Mnouchkine režisūriniai principai.
15. Post-režisūrinis teatras: sintezė, reikšmė, žiūrovas ir medijos šiuolaikiniame teatre.
Dalyko studijos valandomis
Paskaitos 45 val.
Iš viso kontaktinio darbo val. 45 val.
Savarankiškas darbas (tame tarpe – pasirengimas kolokviumui ir egzaminui) 88 val.
Iš viso 133 val.
Studijų rezultatų vertinimas
Kolokviumas – 30%
Kiti tarpiniai atsiskaitymai – 20%
Egzaminas – 50 %
Literatūra
1. 2002 Re:Direction: A Theoretical and Practical Guide. Ed. by Rebecca Schneider and Gabrielle Cody (Routledge)
2. 1994 Roose-Evans J. Experimental theatre : from Stanislavsky to Peter Brook.(Routledge)
3. 1995 Mitter S. System of Rehearsal: Stanislavsky, Brecht, Grotowski and Brook. (Routledge)
4. 2005 Berghaus G. Theatre Performance and the Historical Avant-Garde
(Palgrave Macmilian)
(St. Martin`s Griffin)
5. 2013 Toby Cole, Helen Krich Chinoy Directors on Directing: A Source Book of the Modern Theatre (Allegro Editions)
6. 2020 Yasmine Marie Jahanmir, Jillian Campana Western Theatre in Global Contexts: Directing and Teaching Culturally Inclusive Drama Around the World (Routledge)
7. 2020 Maria M Delgado, Dan Rebellato Contemporary European Theatre Directors (Routledge)
Papildoma literatūra
1. 1999 On Directing: Interviews with Directors
2. 1993 Innes C. Avant Garde Theatre, 1892-1992.(Routlrdge)
3. 2018 Richard Williams Directing for the Stage (The Crowood Press)
4. 2013 Professor Christopher Innes, Maria Shevtsova The Cambridge Introduction to Theatre Directing (Cambridge University Press)
5. 2020 Sidney Homan Why the Theatre: In Personal Essays, College Teachers, Actors, Directors, and Playwrights Tell Why the Theatre Is So Vital to Them (Routledge)
