Sveikatos psichologija
Dalyko anotacija lietuvių kalba
Dalykas grindžiamas biopsichosocialine sąveikaujančių reiškinių sistemos paradigma (Engel, 1967), tarpdisciplininio specialistų bendradarbiavimo ir įrodomais grindžiamų psichologinio įvertinimo ir poveikio metodų taikymo sveikatos priežiūros sistemoje principais. Dalyke analizuojamos pagrindinės sąvokos, sveikatos ir ligos samprata, sveikatos įvertinimo bei poveikio metodai, ligų profilaktika, sveikatą veikiančioms gyvenimo būdo aplinkybės. Atskleidžiamas sveikatos psichologo darbo specifiškumas sveikatos priežiūros sistemoje.
Dalyko anotacija užsienio kalba
The course of health psychology is organized according to biopsychosocial paradigm, the principles of collaboration of interdisciplinary specialists and application of evidence based psychological assessment and impact methods in health care system. The main concepts of health psychology and concepts of health and disease, health assessment and impact methods, prevention of diseases which are impacted by a person’s lifestyle are analysed in this course. The specificity of work of health psychologist in health care system is also analysed.
Būtinas pasirengimas dalyko studijoms
Bakalauro kvalifikacinis laipsnis
Dalyko studijų rezultatai
1. Paaiškinti (atskleisti) sveikatos psichologijos ir kitų su medicina susijusių psichologijos disciplinų turinį, tarpdisciplinines sąvokas, įvertinimo, tyrimo ir poveikio metodus ir jų taikymą sveikatos priežiūros sistemoje.
2. Paaiškinti biologinį ligų išsivystymo pagrindą, tarpdisciplininius sveikatos psichologijos, biomedicinos mokslą ir sveikatos priežiūros praktiką vienijančius principus remiantis biopsichosocialinių reiškinių sistemos paradigma.
3. Apibūdinti sveikatos psichologijoje taikomų tyrimo metodų reikšmę sveikatai įvertinti ir išsaugoti, paaiškinti skirtingus tyrimo metodus ir jų specifiškumą.
4. Paaiškinti sveikatos psichologo teikiamų paslaugų sveikatos priežiūros srityje specifiškumą, paslaugų teikimo ypatumus.
5. Analizuoti psichologinius – asmenybės bei gyvenimo stiliaus (mitybos, fizinio pasyvumo), save žalojančiojo elgesio (tabako, alkoholio, kitų psichotropinių medžiagų vartojimo, polinkio savižudybei) paplitimą, sąsajas su sveikata ir elgesio keitimo modelius sveikatos stiprinimui ir palaikymui.
6. Paaiškinti streso poveikį sveikatai, išsivystymo mechanizmus bei įveikos būdus.
7. Apibūdinti lėtinio skausmo priežastis, jo valdymo būdus ir ypatumus.
8. Analizuoti svarbiausių lėtinių ligų patofiziologinius mechanizmus, jų sukeliamas psichologines reakcijas, pasekmes, paveikiančias su sveikata susijusią gyvenimo kokybę bei psichologines problemas, kylančias susidūrus su mirtimi, psichologinės pagalbos mirštantiesiems teikimo būdus ir ypatumus.
9. Apibūdinti sveikatos psichologijos iššūkius ir ateities galimybes.
Dalyko turinys
Sveikatos psichologijos samprata, tikslai, studijuojami reiškiniai ir sąvokos, tarpdiscipliniškumas, sveikatos psichologijos ir kitų su medicina susijusių psichologijos disciplinų raida, sąsajos ir integracija sveikatos priežiūros sistemoje, įvertinimo, tyrimo ir poveikio metodai ir jų taikymas sveikatos priežiūros sistemoje.
Žmogaus kūno sistemos: biologinis pagrindas, sveikata ir ligos išsivystymas. Biopsichosocialinis susietų reiškinių sistemos modelis, vienijantis praktinę psichologo ir kitų sveikatos priežiūros specialistų veiklą stiprinant sveikatą, vykdant ligų profilaktiką, šalinant lėtinių ligų sukeltas psichologines bei socialines pasekmes, bei tobulinant socialinę sveikatos politiką.
Kiekybiniai ir kokybiniai metodai, eksperimentas, placebo efektas. Asmenybės tyrimai. Įvairių sveikatos būklių įvertinimo ypatumai.
Sveikatos psichologo galimybės vykdyti sveikatos priežiūros sistemos misiją – stiprinti sveikatą, perspėti lėtinių ligų išsivystymą, nesavalaikės mirties atvejus, atstatyti sergančiųjų sveikatą pirminės psichikos sveikatos priežiūros institucijose.
Sveikatos psichologo darbo efektyvumas, bendradarbiavimas su kitais specialistais, keitimasis informacija. Psichologo profesinės veiklos suderinimas su kitų specialistų pareigybes reikalavimais.
Asmenybė ir sveikata. Gyvenimo stiliaus įtaka sveikatai. Sveikatą stiprinantis ir žalojantis elgesys. Sveikatos elgesys ir prevencija. Elgesio keitimo modeliai.
Streso samprata. Stresą aiškinančios teorijos. Streso išsivystymo mechanizmas. Lėtinio streso šaltiniai. Streso įveika.
Lėtinio skausmo atsiradimo priežastys, skausmo malšinimo psichologiniai metodai, jų taikymo ypatumai.
Lėtinių ligų sukeliamos pasekmės su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei.
Širdies ir kitų lėtinių ligų patofiziologijos sąsajos su psichologiniais elgesio veiksniais.
Mirtis, dažniausios jos priežastys ir išgyvenimas skirtingais amžiaus tarpsniais, psichologinės problemos, kylančios esant terminaliniam susirgimui bei susidūrus su mirtimi. Psichologinė pagalba mirštantiesiems ir jos teikimo ypatumai.
Sveikatos psichologijos iššūkiai ir galimybės atliekant ligų prevenciją, gydymą, reabilitaciją bei formuojant sveikatos politiką dirbant tarpdisciplininėje komandoje sveikatos priežiūros sistemoje.
Dalyko studijos valandomis
Paskaitos – 30 val.; seminarai – 15 val.; komandinis darbas – 15 val.; savarankiškas studento darbas (tarp jų - rašto darbai, pasirengimas kolokviumui ir egzaminui) – 100 val.
Studijų rezultatų vertinimas
Kolokviumas 25 %, namų darbas 15 % , komandinis darbas 10%, egzaminas 50%
Literatūra
1. 2015 Taylor S. E. Health Psychology (9th edition) McGraw-Hill Education, New York, 430 p.
2. 2014 Brannon L., Feist J., Updegraff J. A. Health Psychology:An Introduction to Behavior and Health (8th edition) Cengage Learning, Wadsworth, 544 p.
3. 2011 Sarafino E.P., Smith T.W. Health Psychology: biopsychosocial Interactions (7th edition) Willey&Sons, 537 p.
Papildoma literatūra
4. 2014 Perminas A., Gustainienė L., Jarašiūnaitė G., Pečiulienė I. Efektyvūs streso mažinimo būdai: biogrįžtamuoju ryšiu paremta relaksacija ir progresuojančioji raumenų relaksacija, Vytauto Didžiojo universitetas:Versus Aureus, Kaunas:Vilnius, 96 p.
5. 2012 Kalibatienė D., Stukas R., Juocevičius A., Sargautytė R. Mano pilnatvės metai. Sveikos gyvensenos vadovas (sudaryt. Jarašiūnaitė G.) Lietuvos osteoporozės fondas, Vilnius, 149 p.
6. 2011 Žemaitienė N., Bulotaitė L., Jusienė R., Veryga A. Sveikatos psichologija Tyto alba, Vilnius, 422 p.