Darni plėtra ir rizikos komunikacija
Dalyko anotacija lietuvių kalba
Visų pirma, šis studijų dalykas skirtas suteikti studentams pagrindinių teorinių žinių apie visuomeninių (vietinės ir globalios reikšmės) rizikų reikšmę antrosios modernybės sąlygomis, įvertinant socialinius, ekonominius, technologinius, politinius, taip pat ir mokslinius aspektus. Ypatingas dėmesys skiriamas komunikaciniams procesams ir modeliams, kurie analizuojami akcentuojant keletą aspektų: diskutuojant mokslo populiarinimo klausimus; vertinant post-normalaus mokslo problematiką; analizuojant svarstomosios (deliberatyviosios) demokratijos galimybes; aptariant naujose medijose besiformuojančią viešąją erdvę ir pan. Visų antra, aptariami ir praktiniai komunikaciniai modeliai bei scenarijai rizikos ir krizių valdymui, kuriuose įvertinama visuomenės suvokimo apie rizikas reikšmė; pristatomas svarstymais grįstas rizikos komunikacijos modelis. Keletas užsiėmimų skiriama organizacinės krizių komunikacijos specifikai pristatyti ir aptarti. Išklausę šį kursą studentai pažins ir galės apibūdinti pamatines rizikos komunikacijos ir krizių komunikacijos sąvokas bei teorijas; kritiškai vertins skirtingų komunikacijos veikėjų (stakeholders) vaidmenis rizikos ir krizių komunikacijos procesuose; mokės parinkti veiksmingiausias komunikacijos strategijas rizikoms ir krizėms valdyti.
Dalyko anotacija užsienio kalba
First of all, this course is dedicated to introduce students to the main theoretical approches of social (local and global) risks, which are arrising in the environment of the Second Modernity. To get a broad and comprehensive understanding of the significance of risk for the contemporary society, social, cultural, economic, technological, political and scientific contexts are discussed and analyzed. Special attention is payed to the processes and aspects of communication, which in the course are analyzed following several topical orientations: (1) science communication, scientific uncertainties and post-normal science; (2) practices and opportunities of the deliberative democracies; (3) new communication and information technologies and formation of online public sphere. Second of all, practical models and formulas are also discussed and analyzed during the course. Students learn how to effectively communicate in different risk situations; how to design risk communication strategy; how to plan for crisis, etc. A couple of classes are dedicated to the specifics of organizational communication.
Būtinas pasirengimas dalyko studijoms
„Įvadas į viešosios komunikacijos studijas“, „Socialinė visuomenės struktūra“, „Viešasis diskursas“, „Viešosios komunikacijos technologijos ir inovacijos“.
Dalyko studijų rezultatai
Rizikos ir mokslo komunikacijos svarbos viešajam diskursui suvokimas ir įvardijimas. Gebėjimas atpažinti galimybes bei iššūkius mokslo naujienų sklaidai demokratinėse visuomenėse. Gebėjimas vertinti atskirų dalyvių (viešų institucijų, organizacijų, etc.) vaidmenis rizikos komunikacijos procesuose. Teorinių mokslo ir rizikos komunikacijos modelių pažinimas.
Suprasti ir gebėti kritiškai vertinti organizacijų ar institucijų taikomas rizikos komunikacijos strategijas skirtingų rizikų atvejais.
Gebėti savarankiškai kurti rizikos komunikacijos strategijas, jas pagrįsti ir numatyti galimus teigiamus ir neigiamus strategijos įgyvendinimo scenarijus.
Dalyko turinys
1. Įvadinė paskaita. Mokslo ir žinių reikšmė post-industrinėse visuomenėse. Pagrindinių sąvokų ir terminų aptarimas.
2. Mokslo komunikacijos ir mokslo populiarinimo procesai antrosios modernybės amžiuje. Post-normalaus mokslo iššūkiai mokslininkams, politikams, visuomenei ir žiniasklaidai.
3. Rizikos visuomenės samprata. Rizikos suvokimas. Socialinis rizikos konstravimas ir rizikos komunikacija.
4. Darnaus vystymosi principų taikymas antrosios modernybės visuomenėse. Kintantys ekonominiai modeliai.
5. Politinės darbotvarkės formavimas ir globaliosios rizikos. Svarstomosios demokratijos prielaidos ir iššūkiai. Kintantys politiniai prioritetai.
6. Rizikos komunikacijos tradiciniai ir naujieji modeliai. Efektyvios rizikos komunikacijos principai.
7. Rizikos valdymas: rizikas valdančių ir komunikuojančių organizacijų bei individų pareigos. Organizacinės komunikacijos aspektų svarba komunikuojant rizikos situacijose.
8. Rizikos komunikacijos kanalai: profesionalioji žiniasklaida ir naujosios medijos.
9. Socialiniai tinklai ir jų įtaka formuojant visuomenės rizikos suvokimą. Viešų internetinių svarstymų galimas teigiamas ir neigiamas poveikis efektyviai rizikos komunikacijai.
10. Etiniai rizikos komunikacijos aspektai.
11. Ieškant sprendimų gamtinėms grėsmėms. Klimato kaita: globalios ir lokalios politinės išeitys ir iniciatyvos. ES šalių ir JAV palyginimas. Atvejų analizė.
12. Visuomenės sveikata ir sveikatos komunikacija: egzistuojančios praktikos ir galimybės. Masinės žiniasklaidos ir naujųjų komunikacinių technologijų reikšmė visuomenės sveikatos raštingumui, ligų savi-diagnozei ir gydymui. Atvejų analizė.
13. Kitos post-industrinės visuomenės grėsmės, rizikos ir krizės: internetiniai išpuoliai, teroristinės atakos ir kt. Atvejų analizė.
14. Krizės ir krizių komunikacija. Krizių planavimas, pasiruošimas joms, strategijų ir planų kūrimas, krizių valdymo komandos kompetencijos ir reikšmingumas.
15. Baigiamoji diskusija – interaktyvusis seminaras. Mokslo ir rizikos komunikacijos reikšmė darniai visuomenės plėtrai: strategijų kūrimas, įgyvendinimas ir atsakingos institucijos.
Dalyko studijos valandomis
Paskaitos – 30 val., komandinis darbas (pasitelkiant el. bendravimo priemones) – 15 val., savarankiškas studento darbas – 85 val. Iš viso: 130 val.
Studijų rezultatų vertinimas
Tarpinis atsiskaitymas – 30%, individualus arba grupinis projektas – 20%, egzaminas – 50% .
Literatūra
1. 2009 Sellnow, T.L. Effective Risk Communication. Springer Science Business Media
2. 2009 Lundgren R.E., McMakin A. Risk Communication – A Handbook for Communicating Environmental, Safety, and Health Risks. 4 edition. Willey – IEEE.
3. 2013 Cox, R. Environmental Communication and the Public Sphere. Thousand Oaks California: Sage Publications.
4. 2003 Pidgeon, N. F., Kasperson, R. E., Slovic, P. Social Amplification of Risk Cambridge University Press
5. 2001 Adams, J. Rizika Poligrafija ir informatika
Papildoma literatūra
6. 1997 Beck, U. The Reinvention of Politics: Rethinking modernity in the global social order. Cambridge: Polity Press
7. 2003 Beck, U., Bonns, W., Lau, C. The Theory of Reflexive Modernization: Problematic, Hypotheses and Research Program. Theory, Culture & Society. 20(2), 1-33. Sage
8. 2011 Bluhdorn, I. The Politics of Uncertainty: COP15, Post-Ecologism, and the Ecological Pradox. Organization & Environment. 24(1), 34-53. Sage
9. 2008 Rimaitė,A., Rinkevičius L. Sociokultūrinis rizikos suvokimo konstravimas: teoriniai požiūriai ir jų taikymas tiriant viešąjį diskursą dėl genetiškai modifikuotų organizmų. Filosofija. Sociologija, t. 19/2 Lietuvos mokslų akademijos leidykla
10. 2002 Rinkevičius, L. Rizikos bei dvigubos rizikos visuomenės teorija ir jos taikymas sociologinei Lietuvos visuomenės raidos diagnostikai. Sociologija, mintis ir veiksmas, t. 2 KU Press
11. 2004 Gurabardhi, Z., Gutteling, J.M., Kuttschreuter, M. The development of risk communication: An empirical analysis of the literature in the field. Science Communication, 25, 323. Sage
12. 2006 Carolan, M.S. Science, Expertise, and the Democratization of the Decision Making Process. Society and Natural Resources, 19, 661-668. Taylor & Francis
13. 2010 Cribb, J., Sari, T. Open Science: Sharing Knowledge in the Global Century. Australia: Csriso Publishing