Pradinio ugdymo pedagogika (PUP)

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Studijų dalykas Pradinio ugdymo didaktika yra svarbi pedagoginio profesinio rengimo dalis, formuojanti studentų šiuolaikišką holistinį požiūrį į pradinio ugdymo turinį: tikslus, uždavinius, didaktinį turinį, strategijas, metodus, laukiamus rezultatus, vertinimo būdus. Dalyko turinyje atskleidžiami esminiai šiuolaikinės pradinio ugdymo didaktikos bruožai, išplaukiantys iš kognityvizmo, socialinio konstruktyvizmo ir humanizmo paradigmos. Turinyje išryškinamas šiuolaikiškas požiūris į ugdymo objektą – asmens ugdymas suprantamas kaip interaktyvus dinamiškas ir individualus procesas, priklausantis nuo besimokančiojo poreikio ir aplinkos konteksto. Mokinio ir mokytojo sąveika yra lygiavertė, ugdymo turinys grindžiamas besimokančiojo savarankiška, bendradarbiauti ir spręsti problemas skatinančia aktyvia veikla. Pradinio ugdymo didaktikos dalyko pagrindu studentai:
- Išmanys pradinio ugdymo didaktikos specifiką, ugdymo turinio kūrimo principus, ugdymo esmę ir veiksnius.
- Supras pradinio ugdymo proceso struktūrą, kurs šiuolaikinėmis technologijomis grindžiamą edukacinę aplinką įvairių mokymosi poreikių ir galimybių mokiniams, vertins ir įsivertins ugdymo turinio kokybę.
- Atpažins pradinių klasių mokinio turimus gebėjimus, įvertins kiekvieno mokinio ugdymo(si) pažangą, analizuos ugdymo turinio parinkimo kriterijus, pasiekimų ir pažangos vertinimo būdus, jų privalumus ir ribotumus.
- Lygins, atsirinks, sistemins pradinio ugdymo didaktikos teorines žinias bei taikys jas ugdymo ir saviugdos procesuose.
- Vadovaudamasis šiuolaikine ugdymo samprata gebės parinkti tinkamą, aktualų ugdymo turinį kiekvienam pradinių klasių mokiniui, teikti savalaikę paramą, pasiūlys būdus ir priemones saugios ir modernios mokymo(si) aplinkos kūrimui.
- Pateiks bendradarbiavimo strategijų su mokiniais, jų tėvais, kolegomis.
- Sieks nuolat tobulėti, sekti įvairius pedagogikos tyrimų pasiekimus, naujausią mokslinę ir didaktinę literatūrą.

Dalyko anotacija užsienio kalba

The subject Primary Education Didactics is an important part of professional teacher training that shapes students’ modern holistic approach to primary curriculum, i.e. its objectives, tasks, didactic content, strategies, methods, learning outcomes, and assessment methods. The content of the subject reveals key features of modern primary education didactics that are based on cognitivism, social constructivism and humanism paradigm. The subject highlights a modern approach to the object of education, i.e. education of a person is perceived as an interactive dynamic and individual process that depends on learner’s needs and the surrounding context. Pupil’s and teacher’s interaction is equal, the curriculum is based on learner’s independent activity that encourages cooperation and problem-solving. Upon the completion of the subject Primary Education Didactics the students will:
- Have the knowledge about the peculiarities of primary education didactics, the principles of curriculum development, the substance of education and its factors.
- Understand the structure of primary education process, develop educational environment based on modern technologies for pupils of various learning needs and potential, assess and self-assess the quality of curriculum.
- Identify current abilities possessed by a primary school pupil, assess each pupil’s teaching and learning progress, analyse selection criteria for the curriculum, assessment methods of achievements and progress as well as advantages and limitations of these methods.
- Compare, select, and structure theoretical knowledge of primary education didactics, and apply it in education and learning processes.
- With reference to modern concept of education, be able to select proper and relevant curriculum to every primary school child, provide timely support, suggest methods and tools to develop a safe and modern teaching and learning environment.
- Develop cooperation strategies with pupils, their parents, colleagues.
- Seek constant improvement, follow various achievements in education research and the most recent scientific and didactic literature.

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Būtina motyvacija ir teigiamas nusiteikimas būti pradinių klasių mokytoju.

Dalyko studijų rezultatai

Išmanys pradinio ugdymo didaktikos specifiką, turinį, ugdymo esmę ir veiksnius.
Lygins, atsirinks, sistemins pradinio ugdymo didaktikos teorines žinias bei taikys jas ugdymo ir saviugdos procesuose.
Supras pradinio ugdymo proceso struktūrą, kurs šiuolaikinėmis technologijomis grįstą edukacinę aplinką įvairių mokymosi galimybių mokiniams, vertins ir įsivertins ugdymo kokybę.
Vadovaudamasis šiuolaikine pradinio ugdymo samprata gebės parinkti tinkamą, aktualų ugdymo turinį kiekvienam pradinių klasių mokiniui, teikti savalaikę paramą, pasiūlys būdus ir priemones saugios ir modernios mokymo(si) aplinkos kūrimui.
Atpažins pradinių klasių mokinio turimus gebėjimus, įvertins kiekvieno mokinio ugdymo(si) pažangą, analizuos ugdymo turinio parinkimo kriterijus, pasiekimų ir pažangos vertinimo būdus, jų privalumus ir ribotumus.
Pateiks bendradarbiavimo strategijų su pradinių klasių mokiniais, jų tėvais, kolegomis.
Sieks nuolat tobulėti, sekti įvairius pradinio ugdymo didaktikos tyrimų pasiekimus, naujausią mokslinę ir didaktinę literatūrą.

Dalyko turinys

Pradinio ugdymo didaktikos apibrėžtis, sąvokos, objektas, funkcijos. Pradinio ugdymo didaktikos vieta pedagogikos mokslų sistemoje, ryšiai su kitais mokslais, raida. Ugdymo didaktika klasikinės ir laisvojo ugdymo paradigmų kontekste. Humanistinio ugdymo esminiai bruožai.
Požiūris į asmenybės ugdymą įvairiose ugdymo sistemose. Amžiaus tarpsnių charakteristika pedagoginiu aspektu. Vaiko asmenybės raidos veiksniai, jų svarba organizuojant pradinį ugdymą. Mokinio pažinimas ir jo svarba ugdymo procese. Mokinių pažinimo metodai. Duomenų apie mokinius panaudojimas ugdant.
Ugdymo turinio samprata, sudarymo principai. Pradinio ugdymo turinys ir jį reglamentuojantys dokumentai: Pradinio ugdymo bendrosios programos, Pradinio ugdymo programos įgyvendinimo pradinio ugdymo planai. Prevencinių programų integravimas.
Pradinio ugdymo turinio diferencijavimas ir individualizavimas.
Ugdymo tikslas ir uždaviniai, jų genezė, kėlimo lygmenys, formulavimo ir įgyvendinimo problemos. Ugdymo tikslų taksonomijos (B. S. Blumas, R. J. Marzano, Magiris). Ugdymo tikslų apibūdinimas bendrosiose programose. Ugdymo tikslų konkretinimas klasės lygmeniu. Bendrųjų kompetencijų ugdymas.
Pradinių klasių mokytojas lyderis. Pradinio ugdymo turinio konstravimas, ugdymo procesas, jį lemiantys veiksniai. Pradedančiųjų mokytojų darbo problemos.
Mokymo(si) procesas kaip mokytojo ir mokinių sąveika. IKT vaidmuo ugdymo procese. Mokymo(si) proceso holistinis-ugdomasis pobūdis, jo kognityvinis, emocinis, psichomotorinis aspektas, ugdomosios funkcijos. Mokymo(si) motyvai, poreikiai, interesai, jų kaitą lemiantys veiksniai. Mokymo(si) proceso sąlygos, organizavimas ir valdymas.
Mokymo ir mokymosi metodų samprata, jų vieta pradinio ugdymo procese, klasifikavimo kriterijai. Mokymasis kaip bendravimas ir bendradarbiavimas, jo pranašumai ir skirtumai.
Ugdymo turinio planavimas. Ilgalaikiai ir trumpalaikiai planai, jų paskirtis.
Mokinio mokymas ir mokymasis aktyvioje veikloje. Veiksmingos ugdomosios veiklos sąlygos. Ugdymo kokybės vertinimas. Ugdomosios veiklos analizė.
Saugios ugdymo(si) aplinkos kūrimas ir užtikrinimas. Įvairiapusio vaiko saugumo užtikrinimo veiksniai: palanki fizinė, socialinė, emocinė ir psichologinė aplinka. Mokymosi motyvacija, jos skatinimo būdai.
Klasės valdymas – vienas iš mokymosi pasiekimus sąlygojančių veiksnių. Palankios mokymosi aplinkos kūrimas klasėje. Mokymosi aplinkos ir didaktinių prieigų sąsajos mokinio, klasės, mokytojo lygmeniu. Mokymosi motyvacija.
Palankių mokymo(si) aplinkų kūrimas alternatyvaus ugdymo kontekste.
Ugdymo proceso organizavimas už klasės ir mokyklos ribų.
Ugdymo ypatumai daugiakultūrėje terpėje.
Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tikslas, uždaviniai. Vertinimo tipai, dalyviai. Vertinimo ciklas. Pasiekimų vertinimo strategijos.
Vertybių samprata. Susitarimai ir jų laikymasis kaip vertybių įprasminimas mokinio elgesyje ir sąmonėje. Socialinis konstruktyvizmas ir vertybinis ugdymas. Vertybių ugdymo problemos šiuolaikinėje mokykloje.
Klasės vadovo darbas: tikslai, principai, turinys, formos ir metodai. Klasės vadovo darbo planavimas ir efektyvumo vertinimas. Klasės vadovo vaidmuo ugdymo procese: mokinių pažinimas, klasės mikroklimato kaip mokymuisi palankios aplinkos kūrimas, mokytojų profesinio bendradarbiavimo organizavimas, grandies klasė – tėvų bendruomenė – socialinė aplinka užtikrinimas ir kt.
Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas.
Duomenimis grįstas ugdymas: tarptautinių ir nacionainių tyrimų apžvalga.

Dalyko studijos valandomis

Paskaitos 30 val.
Seminarai 15 val.
Savarankiškas darbas 62 val.
Iš viso 107 val.

Studijų rezultatų vertinimas

1. Pasirengimas ir dalyvavimas paskaitų, pratybų grupių darbe, diskusijose, užduočių atlikimas. 10 proc.
2. Koliokviumas 10 proc.
4. Stebėtos pamokos analizė 50 proc.
5. Egzaminas 30 proc.

Literatūra

1. 1999 Aktyvaus mokymosi metodai Garnelis
2. 2000 Bennett B., Rolheiser-Bennett C., Stevann L. Mokymasis bendradarbiaujant.
3. 2012 Brookhart, S. M. Kaip mokiniams teikti veiksmingą grįžtamąją informaciją. UAB R grupė
4. 2004 Buehl, D. (2004). Interaktyviojo mokymosi strategijos. Garnelis
5. 2012 Helmke A. Pamokos kokybė ir mokytojo profesionalumas: diagnostika, vertinimas, tobulinimas. Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra
6. 2006 Kaip keisti mokymo praktiką: ugdymo turinio diferencijavimas atsižvelgiant į moksleivių įvairovę. Žara
7. 2008 Pradinio ugdymo bendrosios programos Švietimo aprūpinimo centras
8. 2011 Pradinių klasių mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo metodinės rekomendacijos Ugdymo plėtotės centas https://sodas.ugdome.lt/metodiniai-dokumentai/perziura/3442
9. 2012 Silver, H. S.; Strong, R. W.; Perini, M. J. Mokytojas strategas: kaip kiekvienai pamokai pasirinkti tinkamą, tyrimais pagrįstą mokymo metodą. UAB R grupė
10. 2017 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrasis ugdymo planas LR Seimas https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/00d92a004b6d11e7846ef01bfffb9b64
Papildoma literatūra
1. 2006 Gagnon,G. W., Collay Jr. M. Constructivist Learning Design: Key Questions for Teaching to Standads. Corwin Press
2. 2017 British Columbia. BC‘s New Curriculum https://curriculum.gov.bc.ca/
3. 2016 OECD. Global Competency for an Inclusive World https://www.oecd.org/education/Global-competency-for-an-inclusive-world.pdf
4. 2008 Sánchez, A. V. & Ruiz, M. P.. Competence-based learning. A proposal for the assessment of generic competences. http://www.unideusto.org/tuningeu/images/stories/Publications/Book_Competence_Based_Learning.pdf