Kibernetinio saugumo pagrindai

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Šis kursas atskleidžia pagrindinius šiandienos informacinio saugumo iššūkius, koncentruojantis į tris pagrindinius aspektus: 1) kibernetinį saugumą ir informacijos vagystes, 2) saugumo plačiąja prasme iššūkius kompiuteriniu kodu pagrįstoje visuomenėje bei 3) netikras naujienas ir apgaulės taktikas. Kurso metu pristatomi pagrindiniai visuomenės, mąstymo bei informacijos pateikimo pokyčiai, atvedę prie kibernetinio ir informacinio saugumo, kaip vienos iš esminių politinių bei nacionalinio saugumo problemų iškilimo, taip pat – šiandienos technologijų persmelktoje aplinkoje kylančių saugumo iššūkių panašumai, skirtumai, potenciali grėsmės aktorių elgsena bei apsisaugojimo strategijos.

Dalyko anotacija užsienio kalba

This course demonstrates the main current information security challenges, focusing on three core aspects: 1) cyber security and information theft, 2) challenges to security broadly conceived in today’s society that is based on computer code; 3) fake news and deception tactics. Throughout the course, students will be introduced to the most important societal, cognitive, and informational changes that have led to the advent of cyber and information security as one of the key political and national security threats as well as the similarities and differences between information security threats arising in today’s technology-saturated environment, potential action repertoires of threat actors, and protection strategies.

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Globalizacija ir tarptautinė komunikacija, Rizika ir darnios plėtros komunikacija

Dalyko studijų rezultatai

1. Gebėjimas identifikuoti ir numatyti kultūrinius, socialinius, politinius, ekonominius ir politinius pokyčius, susijusius su kibernetine erdve bei jos saugumo ir nesaugumo ekosistemomis.
2. Gebėjimas numatyti ir atsakyti į kibernetinio bei komunikacinio saugumo iššūkius bei kūrybingai išnaudoti internetinės aplinkos teikiamą naudą.
3. Gebėjimas suprasti ir naudoti komunikacinio saugumo praktikas
4. Gebėjimas identifikuoti iššūkių tipus ir tinkamai parengti atsaką.
5. Gebėjimas suprasti moralinius bei teisinius informacijos naudojimo aspektus.

Dalyko turinys

1. Įvadinė paskaita. Supažindinimas su kurso struktūra ir turiniu, individualaus ir auditorinio darbo metodika, lankomumo ir atsiskaitymo reikalavimais.
2. Patirties ir post-tiesos visuomenė.
3. Teorinė prieiga: naratyvų daugybiškumas.
4. Praktinė prieiga: medijos ir auditorijų segmentavimas.
5. Informacijos įgijimas: kibernetinis saugumas I.
6. Informacijos įgijimas: kibernetinis saugumas II.
7. Informacijos pritaikymas: tendencingas nutekinimas ir dozavimas.
8. Netikros naujienos: pagrindiniai principai.
9. Netikros naujienos: pritaikymas ir rezultatai vidaus politikoje.
10. Netikros naujienos: pritaikymas ir rezultatai tarptautinėje politikoje.
11. Komunikacija ir mobilizacija: nevalstybiniai grėsmės aktoriai
12. Viešosios erdvės apsaugojimo problemos
13. Teisiniai socialios informacijos aspektai
14. Apsisaugojimo planavimas ir strategijų formavimas
15. Kurso apibendrinimas: nauji informacijos principai

Dalyko studijos valandomis

Paskaitos 30 val.
Laboratoriniai darbai 15val.
Komandinis darbas, konsultacijos el. būdu 15 val.
Savarankiškas darbas 100 val.
Iš viso 160 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Kolokviumas – 30%, seminarai – 20%, egzaminas – 50%

Literatūra

1. Erika Kraemer-Mbula, Puay Tang, Howard Rush (2013) ‘The Cybercrime Ecosystem: Online Innovation in the Shadows?’, Technological Forecasting & Social Change, 80: 541–555
2. Myriam Dunn Cavelty (2013) From Cyber-Bombs to Political Fallout: Threat Representations with an Impact in the Cyber-Security Discourse, International Studies Review, 15: 105–122
3. W. Timothy Coombs (2015) The Value of Communication During a Crisis: Insights from Strategic Communication Research, Business Horizons, 58: 141—148
4. Seva Gunitsky (2015) Corrupting the Cyber-Commons: Social Media as a Tool of Autocratic Stability, Perspectives on Politics, 13(1): 43-54
5. Hindman, E. B. and Thomas, R. J. (2014) When Old and New Media Collide: The Case of WikiLeaks, New Media & Society, 16(4): 541-558.
6. Blinder, Scott (2015) ‘Imagined Immigration: The Impact of Different Meanings of ‘Immigrants’ in Public Opinion and Policy Debates in Britain’, Political Studies, 63: 80-100.
7. Umbricht, Andrea and Esser, Frank (2016) ‘The Push to Popularize Politics’, Journalism Studies, 17(1): 100-121.
8. Sevenans, Julie, Walgrave Stefaan and Epping, Gwendolyn Joanna (2016) ‘How Political Elites Process Information From the News: The Cognitive Mechanisms Behind Behavioral Political Agenda-Setting Effects’, Political Communication, 33(4) 605-627.
9. Bennett, W. Lance (2012) ‘The Personalization of Politics: Political Identity, Social Media, And Changing Patterns of Participation’, The Annals of the American Academy of Political and Social Science, 644(1): 20-39.
10. Scammell, Margaret (2015) ‘Politics and Image: The Conceptual Value of Branding’, Journal of Political Marketing, 14(1-2): 7-18.
11. Kalpokas, Ignas (2017). ‘Lie to Me: Learning about Manipulation on Social Media through Operation Design’, in D. Budryte and S. Boykin (eds.) Engaging Difference: Teaching Humanities and Social Sciences in Multicultural Environments. Lanham and Boulder: Rowman & Littlefield, pp. 59-66.
Visa reikalinga medžiaga bus pateikta Moodle