Tapatumas ir tarpkultūrinis ugdymas (PUP)

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Dalykas siekia ugdyti būsimų pradinio ugdymo pedagogų gebėjimus planuoti ir įgyvendinti tarpkultūrinio ugdymo turinį pabrėžiant praktinius studentų gebėjimus taikyti tarpkultūrinio ugdymo metodus bei priemones. Tautinio ir tarpkultūrinio ugdymo turinys grindžiamas šiuolaikinėmis tapatumo teorijomis, atskleidžiant tautinio ir kultūrinio identiteto raidos iššūkius daugiakultūrinėje mokykloje ir visuomenėje. Tarpkultūrinis ugdymas pradinėje mokykloje analizuojamas akcentuojant mikro (klasės ir dalyko), mezo (mokyklos ir vietos bendruomenės) ir makro (tautinės, globalios ir daugiakultūrinės visuomenės) lygmenis.

Dalyko anotacija užsienio kalba

The aim of the course is to develop the ability of future primary education teachers to plan and implement curriculum of intercultural education by emphasizing the students' practical skills to apply methods and tools of intercultural education. Curriculum of national and intercultural education is based on modern theories of identity, revealing the challenges of the development of national and cultural identity in a multicultural school and society. Intercultural education is analyzed in the course with emphasis on the levels of micro (class and subject), mezzo (school and local community) and macro (national, global and multicultural society).

Dalyko studijų rezultatai

Gebės padėti ugdytiniams plėtoti ir suvokti savo kultūrinį bei socialinį identitetą, gerbti kitų žmonių kultūrinį tapatumą, įvairovę ir skirtumus.
Gebėjimas priderinti bendrą tarpkultūrinio ugdymo metodologiją pradinių klasių mokinių kognityvinei, socialinei ir emocinei raidai.
Gebėjimas planuoti ir įgyvendinti tarpkultūrinio ugdymo turinį taikant atitinkamus tarpkultūrinio ugdymo ir vertinimo metodus, medžiagą ir priemones.
Gebėjimas integruoti pradinio ugdymo turinį vykdant tarpkultūrinį ugdymą.
Gebėjimas kurti ugdymo(si) aplinką, kuri atitiktų mokinių, jų šeimų ir bendruomenių kultūrinio identiteto raišką, užtikrintų tarpkultūrinį dialogą, socialinę ir kultūrinę integraciją bei tarpusavio pagarbą.

Dalyko turinys

Skirtingi požiūriai į tautinį tapatumą: esencialistinis (primordialistinis) ir socialinis konstruktyvizmas. tautinio tapatumo teorijos. Tradicinio, vienmačio tautinio identiteto esencialistinė samprata (E. Shilsas, C. Geertzas). Etnosimbolinė teorija (A.D. Smith., J. Bromley., J. Armstrong., W. Connoras)). A.D. Smitho teorija: mitai, simboliai, herojai.
Socialinio konstruktyvizmas: tauta kaip įsivaizduojama bendruomenė (B.Anderson).
Įsipareigojimo tautai formos: simbolinis, normatyvinis, funkcinis įsipareigojimas tautai, afektinis įsitraukimas (De Lamater, Katz ir Kelman, 1969). Tautiškumo nuostatų hierarchinė sistema, tautiškumo nuostatų modelis (Dekker, Malova, Hoogendoorn, 2003).
Tapatumo formavimosi psichologinės teorijos (Ericksonas). Inkultūracija. Pirminė ir antrinė socializacija.
Takoskyra tarp pilietinio ir etnologvistinio tautinio tapatumo aiškinimo.
Šiuolaikinės postmodernios visuomenės identitetai: dauagiamatis, konstruojamas (constructed), daugybinis (multiple), tekantis (fluid), fragmentiškas (fragmented), hibridinis (hybrid), performatyvus (performative), išteritorintas identitetai. Identitetų derybos. Pasaulio lietuvybės samprata.
Kultūrų ir tarpkultūriškumo samprata. Geert Hofstede kultūros dimensijų modelis: valdžios atstumas, individualizmas versus kolektyvizmas, neapibrėžtumo vengimas, moteriškumas versus vyriškumas, orientaciją į ilgalaikiškumą . Edward T. ir Mildred Reed Hall kultūros komponentai (monochroninės ir polichroninės, žemo ir aukšto konteksto kultūros, fizinės ir asmeninės erdvės organizavimas). Fons Trompenaars kultūros dimensijos.
Tautinis ar tarpkultūrinis ugdymas? Tarpkultūrinės kompetencijos samprata, koncepcijos, ugdymas(is). Tarpkultūrinio jautrumo raidos modelis (Developmental Model of Intercultural Sensitivity (DMIS) (M. J. Bennet, 1993): perėjimas nuo etnocentriškumo prie daugiakultūriškumo (etnoreliatyvizmo) stadijos. Tarpkultūrinio ugdymo proceso struktūra pagal D. Hoopes: perėjimas nuo etnocentriškumo prie tarpkultūrinės kompetencijos. Tarpkultūrinės kompetencijos lygiai (Fantini, 2000; Byram, 2004). Kognityvines, socialinės ir emocinės ugdytinių raidos savitumai tarpkultūriniame ugdyme. Pradinių klasių mokinių tautinio/ kultūrinio identiteto, tarpkultūrinių kompetencijų raiška ir ugdymo savitumai.
Tarpkultūrinis ugdymas (tikslai, teorinės nuostatos, ugdymo filosofija, principai, metodai. didaktika). Integruotas tarpkultūrinio ugdymo modelis. Hermeneutinė klasė kaip vaikų skirtingų kultūrinių horizontų (patirčių ir gyvenamųjų pasaulių) sujungimas. Formalusis ir neformalusis ugdymas vykdant tarpkultūrinį mokymąsi. Klasės mokymosi ištekliai: vaiko kultūros pavyzdžiai, istorijos, patirtys. Tautinių, etninių, kultūrinių mažumų reprezentavimas mokymo(si) priemonėse (vadovėliuose, mokytojo rengiamoje, vaikų ir šeimų pateikiamoje medžiagoje). Metodai ir strategijos. Simuliaciniai žaidimai (pvz., Ecotonus, Alien Among Us, Baloon Factory), vaidmeniniai žaidimai. Istorijų, pasakų, pasakojimų ir mitų, poezijos, biografinių, šeimos ir giminės istorijų, meninių ir dokumentinių filmų, vaizdų, kitos vizualinės medžiagos ir animacijos naudojimas. Skaitmeninis pasakojimas (digital storytelling). Grupinio darbo metodai tarpkultūriniame ugdyme (pvz., 4 etapų raketa (four-stages-rocket).
Tarpkultūrinio ugdymo turinio planavimas. Tarpkultūrinio ugdymo turinys Pradinio ugdymo bendrojoje programoje (atskirų dalykų tikslų, uždavinių, struktūros, mokinių pasiekimų sričių ir lygių analizė).
Vertinimas tarpkultūriniame ugdyme. Vertinimo funkcijos ir formos (stebėjimas, užduotys ir testai, projektai ir aplankai, diagnostiniai ir standartizuoti testai). Vertinimo formų stiprybės ir ribotumai. Formuojamojo vertinimo svarba. Savitos tarpkultūrinio ugdymo vertinimo formos (kalbų ir kultūrinės patirties aplankas, tarpkultūriniai projektai, formuojamasis vertinimas grupėje).
Integruoto ugdymo turinio planavimas vykdant tarpkultūrinį ugdymą. Pradinio ugdymo dalykų integravimas vykdant tarpkultūrinį ugdymą (etikos, tikybos, kalbos, socialinio ir gamtamokslinio ugdymo, meninio ugdymo, kūno kultūros). Pamokų ciklai ir pamokų planai. Temos: tapatybė ir priklausymas grupei, bendruomenei, tautai, žmonių, kultūrų panašumas ir skirtumas, žmogaus teisės ir atsakomybės, diskriminacija ir lygybė, taika ir konfliktų sprendimas.
Tarpkultūrinė mokykla ir klasė. Visų mokyklos bendruomenės narių vaidmuo. Kitataučių vaikų šeimų palaikymas: tėvų, bendruomenių įtraukimas, pagalba tėvams. Saveika tarp vaiko, mokyklos, tėvų ir bendruomenės. Inkliuzinės (įtraukios) mokyklos samprata ir praktikos. Mokyklos kultūra. Fizinė ir socialinė tarpkultūrinės mokyklos ir klasės aplinka.
Kalba ir tarpkultūriškumas. Palaikanti kalbinė aplinka klasėje. Pirmosios vaiko kalbos palaikymas ir pripažinimas, kitakalbių vaikų integravimas. Pirmosios ir antrosios kalbos mokymosi ypatumai. Antrosios kalbos mokymosi savitumai (principai, praktiniai metodai ir pagalba vaikui). Lietuvių kalba kaip pirmoji ir antroji vaiko kalba. Daugiakalbio ir dvikalbio mokymosi principai ir metodai. Monokultūrinė ir daugiakultūrinė/ heterogeninė klasė. Darbo su heterogenine daugiakultūrine klase principai ir metodai – mokiniai su skirtingomis gimtosiomis kalbomis, skirtingais valstybinės kalbos mokėjimo lygiais, skirtingų regionų, skirtingų kultūrų ir kultūriniu pagrindu.

Dalyko studijos valandomis

Paskaitos 15 val.
Seminarai 15 val.
Savarankiškas darbas 50 val.
Iš viso 80 val.

Literatūra

1. 2011 Antinienė, D. Lietuvos akademinio jaunimo tautinis tapatumas. Kaunas: leidykla „Technologija“.
2. 2012 Bielskienė J., Duoblienė L., Tamulionytė E. Tarpkultūrinis ugdymas Lietuvos mokykloje: į pagalbą mokytojui. Mokymo priemonė.
https://www.upc.smm.lt/ugdymas/pagrindinis/rekomendacijos/failai/etika/kompetencijos/Kulturines_kompetencijos_ugdymas_Tarpkulturinis_ugdymas_Lietuvos_mokykloje.pdf Tolerantiško jaunimo asociacija.
3. T-Kit Nr. 4. Tarpkultūrinis mokymasis.
http://pjp-eu.coe.int/documents/1017981/1667995/tkit4_lithuanian.pdf/b33ed7b5-2b49-4215-9ccc-620e4c22fbd6 Tarybos ir Europos Komisijos Partnerystės programa
4. 2010 Aleksejūnė М., Pilinkaitė-Sotirovič V.,
Valentinavičius V., Viščinytė M. Įvairovei atvira mokykla: kodėl ir kaip siekti kultūrų dialogo.
http://www.pagalba.org/images/leidiniai/1396099687_leidinys_ivairovei_atvira_mokykla.pdf
Vilnius: Lygių galimybių plėtros centras
5. 2014 Garšvė, L. Lietuvių kilmės mokinių tautinio identiteto ugdymas(is) taikant hermeneutinės pedagogikos metodologiją. Daktaro disertacija. Šiauliai: Šiaulių universitetas
6. 2003 Statkus, N. Etniškumas ir nacionalizmas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla
7. 2010 Hofstede G, Hofstede G.J., Minkov M..Cultures and organizations : software of the mind : intercultural cooperation and its importance for survival. New York (N.Y.) [etc.] : McGraw-Hill
8. 2005 Tormey R. Intercultural Education in the Primary School. Guidelines for Schools.
https://www.curriculumonline.ie/getmedia/236745b0-a222-4b2a-80b1-42db0a3c7e4c/Intercultural-Education-in-Primary-School_Guidelines.pdf National Council For Curriculum and Assessment (NCCA)
Papildoma literatūra
1. 2009 Neuliep, J.W. Intercultural communication: A contextual approach Sage