Lietuvių kalbos leksikologija
Dalyko anotacija lietuvių kalba
Studijuodami šį kursą, studentai įgyja teorinių žinių apie lietuvių kalbos leksiką: supažindinami su leksikos kilmės, raidos, vartosenos ypatumais, atskirų leksikologijos sričių (onomasiologijos, semasiologijos, etimologijos, onomastikos, neologijos, socioleksikologijos, frazeologijos, leksikografijos) turiniu. Studentams sudaromos sąlygos įsisavinti teorines žinias ir, naudojant tekstynus, duomenynus, kitas duomenų bazes, įgyti lietuvių kalbos leksikos analizės įgūdžių.
Dalyko anotacija užsienio kalba
Theoretical content of the course addresses the object, methods and fields of lexicology (lexical semantics, etymology, onomastics, neology, terminology, phraseology, lexicography etc.). The aim of the course is to develop students’ competence to analyze lexical meaning and to describe Lithuanian vocabulary according to origin, development, usage etc., by using corpora, dictionaries, lexical databases.
Būtinas pasirengimas dalyko studijoms
Šiuolaikinės kalbotyros įvadas
Dalyko studijų rezultatai
1. Paaiškinti atskirų leksikologijos sričių tyrimo objektą, pagrindines problemas ir taikomus metodus.
2. Analizuoti atskirų leksikologijos sričių tyrimus, publikuojamus naujausioje mokslinėje spaudoje.
3. Apibūdinti leksikos vienetus raidos ir kilmės aspektu.
4. Paaiškinti sąsajas tarp leksikos vienetų ir socialinio, geografinio konteksto.
5. Rinkti medžiagą iš tekstynų, žodynų, duomenynų ir panaudoti ją leksikos studijoms.
6. Tirti leksinių vienetų reikšmes tekstynų lingvistikos metodu.
Dalyko turinys
Leksikologijos objektas, skyriai, uždaviniai. Žodžio apibrėžimo problema. Leksikos vieneto samprata. Leksinė reikšmė ir jos santykis su darybine ir gramatine reikšme. Leksinės reikšmės struktūra. Sintagminiai santykiai (leksinis junglumas). Paradigminiai santykiai (semantiniai laukai; leksinės semantinės paradigmos). Sisteminiai santykių tipai: hiponiminiai / hiperoniminiai, partoniminiai, ekvoniminiai, sinoniminiai, antoniminiai. Polisemija: daugiareikšmio žodžio reikšmių struktūra. Reikšmių skyrimo kriterijai. Reikšmės žodyne ir tekstyne. Reikšmės analizės metodai: distribucinė analizė, komponentinė analizė, tekstynų lingvistika. Homonimija (rūšys, atsiradimo priežastys). Homonimų ir daugiareikšmių žodžių skyrimo kriterijai. Lietuvių kalbos leksikos kilmė ir raida. Etimologiniai žodžių tyrimai. Veldiniai, skoliniai. Skolinių adaptacijos tipai. Skolinių klasifikacija remiantis dvinare kalbos ženklo teorija. Žodyno raida (naujažodžiai, senžodžiai). Žodyno vartojimo sferos (profesinė leksika, tarminė leksika, slengas, žargonas). Lietuvių vardynas (tikrinių žodžių tipai, analizės principai). Frazeologija. Tradicinė ir išplėstinė frazeologijos samprata. Pastoviųjų junginių tipai ir požymiai. Teorinės ir praktinės leksikografijos pagrindai.
Dalyko studijos valandomis
Paskaitos – 30 val., seminarai – 15 val., studentų savarankiškas darbas – 90 val. Iš viso – 135 val.
Studijų rezultatų vertinimas
Kolokviumas – 25 %, savarankiškas darbas – 25 %, egzaminas – 50 % galutinio pažymio.
Literatūra
Pagrindinė literatūra
Barauskaitė J., Čepaitienė G., Mikulėnienė D., Pabrėža J., Petkevičienė R. 1995: Lietuvių kalba I: leksikologija, fonetika, akcentologija, dialektologija, rašyba. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
Jakaitienė E. 2010: Leksikologija: studijų knyga. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
Papildoma literatūra
Jakaitienė E. 2005: Leksikografija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
Keinys S. 1998: Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.
Sabaliauskas A. 1990: Lietuvių kalbos leksika. Vilnius: Mokslas.
