Ugdymo filosofija (PUP)
Dalyko anotacija lietuvių kalba
Studijų dalyke įgyjama teorinių žinių bei mokėjimų taikyti ugdymo filosofijos koncepcijas praktiniams ugdymo poreikiams. Pristatomos pagrindinės pažinimo, ugdymo bei saviugdos filosofijų koncepcijos: idealizmas, realizmas, reliatyvizmas, empirizmas, racionalizmas, kriticizmas, fenomenalizmas, fenomenologija, personalizmas, socialinis rekonstrukcionalizmas ir pan. Supažindinama su Senojo baltų tikėjimo filosofijos pagrindiniais teiginias ir principais. Plėtojama studentų asmeninė filosofija praktiniams ugdymo klausimams spręsti.
Dalyko anotacija užsienio kalba
The course provide students with theoretical knowledge and practical skills necessary to use the definitions, concepts, aims and objectives of philosophy of education; trends of philosophy of education like idealism, realism, relativism, empirism, rationalism, criticism, phenomenalism, phenomenology, personalism, social reconstructionalism, liberalism and others are discussed. Special attention is paid to the old Baltic belief philosophy in the context of nowadays educational challenges. Course is targeted to develop students‘ personal philosophy of education regarding practical educational issues.
Dalyko studijų rezultatai
1. Paaiškinti metafizinės, analitinės ir normatyvinės filosofijos tradicijų vaidmenį pedagoginių reiškinių vertinimui.
2. Susieti pasaulėžiūros struktūrą ir jos įtaką vaiko pažinimo procesams nustatytame amžiaus tarpsnyje.
3. Pagrįsti kultūros filosofijos kontekste vaiko kūrybiškumo ugdymą skatinančius veiksnius
4. Palyginti pagrindines gnoseologijos tradicijas (empirizmas ir racionalizmas) bei tikrovės pažinimo būdus konkretaus amžiaus tarpsnio vaikų ugdymo atvejais.
5. Pritaikyti pagrindinius personalizmo ir vertybinės filosofijos teiginius konkretaus amžiaus tarpsnio vaikų ugdymo tikslams.
6. Susieti kreacionizmo ir darvinizmo filosofijų teiginius kaip vieną kitą papildančius P. Teilchardo de Chardin‘o filosofijos „Žmogaus fenomenas“ kontekste.
7. Paaiškinti kriticizmo teorijos teiginius konkretaus vaikų amžiaus tarpsnio ugdymo atvejais.
8. Paaiškinti fenomenalizmo ir fenomenologijos teorijų teiginius konkretaus amžiaus tarpsnio vaikų ugdymo atvejais.
9. Susieti pagrindinius Senovės Baltų tikėjimo filosofijos teiginius su konkretaus amžiaus tarpsnio vaikų ugdymo tikslais.
Dalyko turinys
1. Filosofijos samprata ir jos sistemos dalys.
2. Metafizinė, normatyvinė ir analitinė tradicijos filosofijoje bei jų paskirtis pedagoginių reiškinių vertinimui.
4. Pasaulėjautos, pasaulėvaizdžio ir pasaulėžiūros sampratos bei sąsajos su pažinimo filosofija.
5. Pažinimo galia, forma ir norma.
6. Kultūros filosofijos samprata ir paskirtis. Kultūros reiškinio samprata. Kultūros proceso struktūra. Ugdymas kaip kultūros priežastis. Žmogus kaip kultūros sąlyga. Kultūra ir civilizacija.
8. Gnoseologija kaip pažinimo teorija.
9. Fundamentalistinė ir antifundamentalistinė tradicija gnoseologijoje.
10. Dogmatizmas, idealizmas, realizmas, reliatyvizmas, kriticizmas, skepticizmas.
11. Pagrindiniai būties ir pažinimo dėsniai.
14. Pragmatizmas, progresyvizmas, biheviorizmas, socialinis rekonstruktyvizmas, pozityvizmas ir neopozityvizmas.
15. Konsensuso realizmas. Nominalizmas. Konceptualizmas. Neotomizmas. 16. J. Herbarto pakopinio suvokimo teorija. Perenializmas ir esencializmas.
20. Personalizmo samprata ir reikšmė ugdymo teorijai bei praktikai.
7. Vertybinė pedagogika.
21. Vertybinės filosofijos pagrindiniai teiginiai.
3. „Omegos“ taško teorija. A. Progyvybė (Geogenezė: litosfera, hidrosfera, biosfera, atmosfera, technosfera. Tangentinė ir radialinė energijos). B. Gyvybė (Biogenezė: polimerizacija, fila, menturis. Reprodukcija, dauginimasis, atsinaujinimas, poravimasis, asociacija, kryptingas kaupimas). C. Mintis (Psichogenezė: Instinktas, intelektas, sąmonė, personalizacija. Ortogenezė). D. Antgyvybė (Noogenezė: evoliucija kaip sąmonės kilimas; sąmonės savybės/atributai; Universalizacija; Pagrindinės žmonijos vystymosi kryptis).
12. Empirizmo ir racionalizmo sampratos bei reikšmė ugdymo teorijai ir praktikai.
13. Kriticizmas kaip empirizmo ir racionalizmo darna.Pažinimo medžiaga ir pažinimo forma. Išorinės ir vidinės apriorinių pažinimo formų kategorijos. Svarbiausias I. Kanto etikos teiginys.
17. Fenomenalizmo samprata ir pagrindiniai teiginiai. Fenomenalizmo tipai.
18. Fenomenologijos samprata ir pagrindiniai teiginiai. Fenomenologijos esmė.
19. Senojo baltų tikėjimo metodologinė reikšmė ir problemos. Rėdos rato filosofija ir Virsmo regulos etapai.
22. Ugdymo etikos samprata ir paskirtis.
23. Mokslo pavojai.
Dalyko studijos valandomis
Paskaitos 30 val.
Darbas grupėse, konsultavimas 15 val.
Savarankiškas darbas 62 val.
Iš viso 107 val.
Studijų rezultatų vertinimas
1. Kolokviumas (30 %); 2. Individualus savarankiškas darbas (20 %); 3. Egzaminas (50 %) .
Literatūra
1. 1998 Kęstutis Pukelis. Mokytojų rengimas ir filosofinės studijos Versmė
2. 1995 Pukelis K. (1995). Mokytojų rengimas ir tautos kultūra Aušra
3. 2004 Pukelis K. (2004). Mokytojų rengimo idealinio modelio parametrai VDU
4. 2000 Bronislavas Bitinas Ugdymo filosofija Enciklopedija
5. 1996 Ozmon H. A., Craver S. M. Filosofiniai ugdymo pagrindai Leidybos centras
6. 1997 Mclaughlin, Terency Henry Šiuolaikinė ugdymo filosofija: demokratiškumas, vertybės, įvairovė KTU
Papildoma literatūra
4. 2004 Pring, Richard Philosophy of education: aims, theory, common sense and research Continuum
5. 1971 Kneller, George Frederick Introduction to the Philosophy of Education Willey
