Lietuvos politinė sistema ir politikos tradicijos

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Šio studijų dalyko paskirtis – apibūdinti Lietuvos politinės sistemos tradicijos bruožus, suformuotus nepriklausomos Lietuvos (1918–1940 m.) metais, išanalizuoti Nepriklausomos Lietuvos politinės sistemos kūrimo 1988 – 1992 m. specifiką, apibūdinti demokratizacijos proceso Lietuvoje eigą ir ypatumus, pateikti politinės sistemos institucinės, ideologinės – reguliuojančios ir komunikacinės posistemių raidos ir funkcionavimo bruožus iki šių dienų. Tikslo siekiama derinant paskaitos, seminaro ir individualaus studentų darbo formas.

Dalyko anotacija užsienio kalba

The aim of this course is studying Lithuania‘s political system and its development. The students present with Independent Lithuania‘s (1918-1940) political tradition, transformation processes of 1988-1992 year, institutional arrangement and development of the Lithuania political system up to the present time. Inter-relations of representative, executive and judiciary branches are to be analyzed within constitutional doctrine formed by the Constitutional Court of the Lithuania. The skills to understand and analyze the essence and problems of institutional arrangement and functioning of the Lithuania political system are development. The teaching consists of lectures and seminars. Students are expected to study independently in-between seminars.

Dalyko studijų rezultatai

1. Apibūdinta politinės sistemos ir posistemių samprata, struktūra, funkcijos ir jų tyrimo metodai.
2. Išanalizuota Lietuvos politinės sistemos tradicija, jos galima įtaka atkurtos Lietuvos politinės sistemos formavimui.
3. Išanalizuotas atkuriamos nepriklausomos Lietuvos politinės sistemos ir jos posistemių formavimasis demokratizacijos metais (1988-1992 m.).
4. Įvertinta pagrindinių Lietuvos politinių institucijų raida Konstitucinio Teismo vystomos konstitucinės doktrinos kontekste.
5. Išanalizuota institucinės posistemės (NVO, interesų grupių, politinių partijų ir partinės sistemos) formavimosi bruožai ir raidos ypatumai demokratijos įsitvirtinimo ir jos raidos etapuose.
6. Atskleistos Konstitucinės Parlamento, Vyriausybės ir Prezidento galios, įvertintos realios galimybės.
7. Išanalizuota ir įvertinta teisminės valdžios sistema ir jos santykiai su kitomis Lietuvos politinės sistemos institucijomis.
8. Apibūdinta vietos savivalda, vietos valdžios institucijos bei jų ryšiai su pilietinės visuomenės raida.
9. Įvertinta politinių įvykių raida dabartiniame laikotarpyje, atskleistos sąsajos su politinės sistemos raidos tradicija.

Dalyko turinys

1. Kurso objektas ir turinys.
2. Pagrindinės kurso kategorijos. Politinės sistemos ir jos posistemių samprata, struktūra ir funkcijos. Tyrimo metodai.
3. Lietuvos politinė sistema 1918-1940 m.: raidos etapai, bruožai bei sistemos kaitos vertinimai.
4. Lietuvos politinė sistemos (1918-1940 m.) tradicijos įtaka atkurtos Lietuvos politinės sistemos formavimui.
5. Konstitucinių atkurtosios Lietuvos politinės sistemos ir jos posistemių pagrindų formavimas ir jų institucionalizavimas Laikinajame pagrindiniame įstatyme (1990 m.) ir 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
6. Konstitucinis teismas: konstitucijos aiškinimas ir konstitucinė doktrina
7. Lietuvos politinė sistema 1992 – 2012 m.: pagrindinių (politinės sistemos ir posistemių) politinių institucijų raidos etapai ir jų apibūdinimas. Šiuolaikinės politinės sistemos kaitos tendencijos.
8. Institucinė LR politinės sistemos posistemė: interesų grupės, politinės partijos ir partinės sistemos. Politinis dalyvavimas ir rinkimai: patirtys ir tendencijos.
9. Parlamento struktūros, funkcijos, veiklos specifika ir struktūriniai ryšiai
10. Vykdomoji valdžia LR politinėje sistemoje: prezidento ir vyriausybės kompetencijos (de jure ir de facto), šių institucijų santykiai.
11. LR viešojo administravimo sistema: struktūra, funkcijos, veikla ir problemos.
12. Ministerinė atsakomybė ir administracinė atskaitomybė. Kontrolės institucijos: valstybės kontrolė, seimo kontrolieriaus institucija ir kt.
13. Teisminė valdžia. Teismų sistemos organizavimo ir veiklos principai. Teisėsauga ir teisėtvarka. Žmogaus teisės ir jų apsauga bei gynimas.
14. Vietos savivalda: raidos apibūdinimas ir įvertinimas, struktūros ir funkcijos. Vietos savivalda ir pilietinė visuomenė.
15. Lietuvos politinės sistemos brandos įvertinimas.

Dalyko studijos valandomis

Paskaitos (P) 30 val.
Seminarai (S) 15 val.
Darbas grupėse 10 val.
Rašto darbų rengimas 20 val.
Savarankiškas darbas
(pasiruošimas seminarams, tarpiniam atsiskaitymui bei egzaminui.) 65 val.
Konsultacijos 20 val.
Iš viso 160 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Kolokviumas – 25%, seminarai ir rašto darbai – 25%, baigiamasis egzaminas – 50%

Literatūra

1. 2004 Lietuvos politinė sistema: sąranga ir raida. Sud. A.Krupavičius; A.Lukošaitis. Poligrafija ir informatika
2. 2007 Ramonaitė, A. Posovietinės Lietuvos politinė anatomija Versus aureus
3. 2007 Lietuvos konstitucinė teisė: raida, institucijos, teisių apsauga, savivalda. Mykolo Romerio universitetas
4. 2009 Blažytė-Baužienė, D.; Tamošaitis, M.; Truska, L. Lietuvos Seimo istorija: XX – XXI a. pradžia. Baltos lankos
5. 2014 Kavaliauskas, T. Transformations in Central Europe Between 1989 and 2012: geopolitical, cultural, and socioeconimic shifts. Lexington Books
Papildoma literatūra
1. 2007 Ramonaitė, A. Posovietinės Lietuvos politinė anatomija Versus aureus
2. 2008 Norkus, Z. Kokia demokratija, koks kapitalizmas? Pokomunistinė transformacija Lietuvoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu. Vilniaus universiteto leidykla
3. 2009 Partinės demokratijos pabaiga? Politinis atstovavimas ir ideologijos. Sud. A.Ramonaitė. Versus Aureus
5. 2011 Demokratija ir vietos bendruomenė Lietuvoje. Sud. S. Nefas; V. Smalskys; V. Šlapkauskas. Mykolo Romerio universitetas
6. 2005 Political Parties in the New Europe. Political and Analytical Challenges (eds.K.R.Luther and F.Muller-Rommel Oxford:University Press
7. 1992 Landsbergis, V. Laisvės byla : 1990-1991 : kalbos, pranešimai, užrašai, laiškai, pokalbiai, interviu, įvairūs dokumentai. Vilnius : Lietuvos aidas