Lietuvių kalbos istorija

  • Dalyko kodas: LKB 4003
  • Dalyko grupė: C
  • Apimtis ECTS kreditais: 6
  • Pavadinimas anglų kalba: The History of the Lithuanian Language
  • Dalyko aprašo rengėjas(-ai):

    Prof. dr. Alvydas Butkus, dr. Aurelija Tamošiūnaitė, Lietuvių kalbos katedra

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Dalykas skirtas išsiaiškinti indoeuropiečių, baltų kalbų, lietuvių kalbos ir jos tarmių susiformavimo, kaitos aspektus; suvokti rašomosios kalbos atsiradimo procesą ir jos raidą, išmokyti skaityti ir analizuoti senųjų lietuvių kalbos rašto paminklų tekstus; suformuoti bendrinės kalbos kūrimosi proceso sampratą; padėti suvokti ekstralingvistinių faktorių svarbą kalbos raidai.

Dalyko anotacija užsienio kalba

The main aim of the course is to introduce students to the main aspects of the development of Indo-European, Baltic languages, with the main focus on the development and change of the Lithuanian language. After successful completion of the course students will be able to: a) analyze and understand the emergence and development of written Lithuanian; b) read and analyze old (pre-standard) Lithuanian texts; c) explain the main aspects of the development of Standard Lithuanian; d) identify the impact of extralinguistic factors in language development.

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Šiuolaikinės kalbotyros įvadas, Lietuvių kalbos fonetika, Lietuvių kalbos leksikologija, Lietuvių kalbos akcentologija, Lietuvių kalbos morfologija ir žodžių daryba

Dalyko studijų rezultatai

1. Apibūdinti komparatyvistikos, etimologijos, glotochronologijos, filologinius ir kitus istorinės kalbotyros metodus.
2. Apibrėžti ir paaiškinti visų kalbos lygmenų raidą apibrėžiančius terminus.
3. Pritaikyti komparatyvistikos, etimologijos, glotochronologijos, filologinius ir kitus istorinės kalbotyros metodus istorijos ir etnologijos mokslų reiškiniams paaiškinti ir interpretuoti.
4. Įvardyti kalbos raidą lemiančius dėsnius, analizės metodus ir gebėti juos taikyti.
5. Apibūdinti indoeuropiečių, baltų kalbų ir lietuvių kalbos raidos etapus ir chronologiją, nurodyti baltų kalbų vietą indoeuropiečių kalbų šeimoje.
6. Atpažinti svarbiausius lietuvių bendrinės kalbos ir tarmių, sociolektų skirtumus ir gebėti paaiškinti jų atsiradimo priežastis.
7. Nustatyti ir įvardyti įvairių laikotarpių lietuvių kalbos ypatybes.
8. Apibūdinti ir paaiškinti kalbos reiškinių atsiradimą ir priežastis.
9. Paaiškinti vidinių kalbos raidos dėsnių įtaką kalbos sistemos kaitai.
10. Naudotis diachroninei kalbos analizei reikalingomis elektroninėmis priemonėmis, duomenynais ir tekstynais (pvz., Senųjų raštų tekstynu, E-paveldo virtualiu duomenynu).

Dalyko turinys

Lietuvių kalbos istorijos objektas, uždaviniai, periodizacija. Lietuvių kalbos kilmė. Indoeuropiečių protėvynė, prokalbė, prokalbės suskilimas. Baltų ir slavų prokalbės problema. Baltai, jų suskilimas. Ekstralingvistiniai duomenys apie lietuvių kalbą senovėje. Tarmių susiformavimas. Lietuvių rašomoji kalba Prūsijos kunigaikštijoje. Pirmoji lietuviška knyga. M. Mažvydo darbai. Volfenbiutelio postilė. B. Vilento ir J. Bretkūno knygų kalba. Rašomosios kalbos susiformavimas vakarų aukštaičių tarmės pagrindu. J. Rėzos ir D. Kleino darbai. Kitos gramatikos ir žodynai. Lietuvių rašomosios kalbos atsiradimas LDK. Vidurinis raštų kalbos variantas. M. Daukšos raštų kalba. M. Petkevičiaus katekizmo ir J. Morkūno Postilės kalbos ypatybės. S. Slavočinskio giesmynas. Rytinis raštų kalbos variantas. Ankstyvieji tekstai. 1605 m. katekizmas. K. Sirvydo raštų kalba. J. Jaknavičiaus darbai. Belarmino katekizmas. Lietuviškų raštų kalba 18 a. Anoniminė 1736 m. gramatika. Lietuvių kalba Prūsijoje 18–19 a. (K. Donelaitis, kalbotyros darbai, pirmieji laikraščiai). Lietuvių kalba pirmojoje 19 a. pusėje. Žemaičių autorių raštai (A. Klementas, D. Poška, S. Valiūnas, S. Stanevičius, L. Ivinskis, S. Daukantas, M. Valančius). Kitų tarmių atstovų raštai. Lietuvių kalba tautinio atgimimo laikotarpiu. Aušros, Varpo ir kitų laikraščių kalba. Bendrinės lietuvių kalbos formavimasis. Kalbininkų įnašas kuriant bendrinę kalbą. K. Būga ir J. Jablonskis. Lietuvių kalba Lietuvos Respublikoje. Bendrinės kalbos ugdymas, fonetikos, morfologijos, kirčiavimo ir sintaksės norminimas. P. Skardžiaus, A. Salio, P. Joniko, J. Balčikonio veikla ir darbai. Lietuvių kalbos padėtis Antrojo pasaulinio karo metais. Bendrinės kalbos ugdymo pastangos 20 a. antrojoje pusėje. Norminamieji darbai: gramatikos ir žodynai. Dialektologijos ir vardyno tyrimas, kalbos istorijos studijos. Lietuvių kalba valstybės atkūrimo ir jos stiprinimo laikotarpiu.

Dalyko studijos valandomis

Paskaitos – 45 val., seminarai – 15 val., studentų savarankiškas darbas – 102 val. Iš viso – 162 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Kolokviumas – 30 %, namų darbas – 20 %, egzaminas – 50 % galutinio pažymio.

Literatūra

Pagrindinė literatūra
Palionis J. 1995: Lietuvių rašomosios kalbos istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
Zinkevičius Z. 1996: Lietuvių kalbos istorija, vadovėlis aukštosioms mokykloms. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos istorinė gramatika, 1–2. Vilnius: Mokslas, 1980–1981.
Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos istorija 1–6. Vilnius: Mokslas, 1984–1994.
Papildoma literatūra
Ambrazas V. 1979: Lietuvių kalbos dalyvių istorinė sintaksė. Vilnius: Mokslas.
Ambrazas V. 2006: Lietuvių kalbos istorinė sintaksė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
Dini Pietro U. 2000: Baltų kalbos. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
Jonikas P. 1972: Lietuvių rašomosios kalbos kūrimasis antrojoje XIX a. pusėje. Chicago: Pedagoginis lituanistikos institutas.
Jonikas P. 1987: Lietuvių kalba ir tauta amžių būvyje: visuomeniniai lietuvių kalbos istorijos bruožai. Chicago: Lituanistikos instituto leidykla.
Zinkevičius Z. 2006: Lietuvių tarmių kilmė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.