Lietuvių kalbos sintaksė
Dalyko anotacija lietuvių kalba
Dalyko tikslas – supažindinti studentus su žodžių junginių ir sakinių sintaksės ypatumais, sintaksės mokslo krypčių įvairove. Analizuojamos įvairios žodžių junginių ir sakinių klasifikavimo schemos, keliamos įvairios analizės problemos. Studentai išmoks nustatyti žodžių junginių tipus: tarpusavio sąsają, prijungimą (derinimą, valdymą, šliejimą) ir sujungimą. Bus supažindinami su sakinio tipologija: vientisiniais (asmeniniais, beasmeniais) ir sudėtiniais (jungtukiniais ir bejungtukiais) sakiniais. Analizuojami komunikaciniai (funkciniai) sakinių tipai. Praktinė analizė derinama su teoriniais sintaksės aspektais.
Dalyko anotacija užsienio kalba
The course covers phrase syntax and sentence syntax. Students are introduced to the various approaches to syntax. The course discusses different approaches to the classification of word groups and sentences. Three principal types of syntactic relations are studied: interdependence, subordination (i. e. agreement, government, and adjunction) and coordination. Students become acquainted with simple sentence patterns (personal and impersonal) and all types of composite sentences (syndetic and asyndetic). They also study communicative types of sentences. Practical classes are combined with former theoretical studies.
Būtinas pasirengimas dalyko studijoms
Lietuvių kalbos leksikologija, Lietuvių kalbos morfologija ir žodžių daryba
Dalyko studijų rezultatai
1. Apibrėžti skirtingas sintaksės mokslo kryptis ir istorinę raidą.
2. Vartoti sintaksės terminus ir įvertinti sintaksės mokslo krypčių terminijos problemas.
3. Paaiškinti skirtingas sintaksės reiškinių sampratas užsienio ir lietuvių tyrėjų darbuose.
4. Apibrėžti sintaksės objektą ir tyrimo aspektus.
5. Numatyti kylančias problemas identifikuojant ir aprašant dabartinės sintaksės vienetus.
6. Apibūdinti dabartinės lietuvių kalbos sakinio sandaros, žodžių tvarkos ypatumus.
7. Išsiaiškinti žodžių junginių struktūrinę ir semantinę klasifikaciją.
8. Skirti sakinio dalis, taikyti sakinio dalių nustatymo procedūras.
9. Atpažinti sakinių tipus, jų struktūrinę ir semantinę klasifikaciją.
10. Taikyti teoriją praktiškai, analizuoti žodžių junginius, sakinio dalis ir sakinius remiantis semantine struktūrine klasifikacija.
Dalyko turinys
Sintaksės sąvoka ir objektas. Sintaksės tyrimo aspektai. Lietuvių kalbos sintaksės istorinė raida. Sakinys ir žodžių junginys. Būdingieji sakinio požymiai. Valentingumas. Žodžių ryšiai. Prijungimas. Dvipusė sąsaja. Sujungimas. Žodžių junginiai. Prijungiamųjų žodžių junginių klasifikacija. Veiksmažodiniai žodžių junginiai. Daiktavardiniai žodžių junginiai. Būdvardiniai žodžių junginiai. Įvardiniai, skaitvardiniai, prieveiksminiai ir kopuliatyviniai žodžių junginiai. Semantinis žodžių junginių skirstymas. Subjektiniai, objektiniai, aplinkybiniai, atributiniai, predikatyvų junginiai. Hierarchinė sakinio dalių klasifikacija, sakinio dalių nustatymo procedūros. Vientisinės ir sudėtinės sakinio dalys. Samplaikinių sakinio dalių sąvoka. Pagrindinės sakinio dalys. Tarinių rūšys. Papildomojo tarinio (predikatinio pažyminio) problema. Tiesioginis ir netiesioginis papildinys, jų skyrimo kriterijai. Aplinkybės. Aplinkybių klasifikavimo problemos. Dalyvinės padalyvinės ir pusdalyvinės aplinkybės. Išplėstinės ir išskirtinės aplinkybės sąvokos. Pažyminys. Derinamieji ir nederinamieji pažyminiai. Priedėlis. Išplėstinio ir išskirtinio pažyminio sąvokos. Vienarūšiškumo samprata. Kreipiniai ir įterpiniai. Vienanarių, benarių, beasmenių, nominatyvinių, pilnųjų ir nepilnųjų sakinių samprata. Funkciniai sakinių tipai. Sudėtinio sakinio problemos. Sudėtiniai prijungiamieji sakiniai. Tiesioginio ir netiesioginio prijungimo sakiniai. Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai. Bejungtukiai sakiniai. Mišrieji sudėtiniai daugiadėmeniai sakiniai. Aktualioji skaida. Lietuvių kalbos žodžių tvarka.
Dalyko studijos valandomis
Paskaitos – 30 val., seminarai – 30 val., studentų savarankiškas darbas – 102 val. Iš viso – 162 val.
Studijų rezultatų vertinimas
Kolokviumas – 30 %, namų darbas arba kontrolinis darbas – 20 %, egzaminas – 50 % galutinio pažymio.
Literatūra
Pagrindinė literatūra
Balkevičius J. 1998: Lietuvių kalbos predikatinių konstrukcijų sintaksė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 2006.
Holvoet A. 2009: Bendrosios sintaksės pagrindai. Vilnius: Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas.
Holvoet A., Judžentis A. 2003: Sintaksinių ryšių tyrimai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
Labutis V. 2002: Lietuvių kalbos sintaksė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
Lietuvių kalbos gramatika. Sintaksė. T. 3. Vilnius: Mokslas, 1976.
Sirtautas V., Grenda Č. 1988: Lietuvių kalbos sintaksė. Vilnius: Mokslas.
Valeckienė A. 1998: Funkcinė lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
Papildoma literatūra
Moravcsik E. 2006: An introduction to syntax: fundamentals of syntactic analysis. London; New York [N.Y.]: Continuum.
Sirtautas V. 1981: Sakinio dalys. Kaunas: Šviesa.
Sližienė N. Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas. T. 1. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994; T. 2. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004.
Vasiliauskienė V., Rimkutė E. 2007: Probleminiai lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos aspektai. Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras.
