Medijų ir informacinis raštingumas

  • Dalyko kodas: VKS 0102
  • Dalyko grupė: A
  • Apimtis ECTS kreditais: 4
  • Pavadinimas anglų kalba: Media and Information Literacy
  • Dalyko aprašo rengėjas(-ai):

    Prof. Auksė Balčytienė, prof. Kristina Juraitė, prof. Audronė Nugaraitė, doc. Ignas Kalpokas, PMDF Viešosios komunikacijos katedra

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Skaitmenizacija, naujos komunikacijos formos ir kintantys žinių bei informacijos šaltiniai tapo neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalimi, atvėrę naujas skaitmeninio pasaulio galimybes ir grėsmes. Propaganda, melagienos, dezinformacija, sąmokslo teorijos, neapykantos kalba ir toksiška komunikacija tapo naująja realybe, kuri labai greitai gali suklaidinti patiklų medijų vartotoją. Todėl triukšmingoje ir itin dažnai kontraversiškoje informacinėje erdvėje svarbu kiekvienam suprasti, kaip atsakingai komunikuoti, diskutuoti, palaikyti dialogą, kaip atpažinti dezinformaciją ir netapti sąmokslo teorijų taikiniu. Kitaip sakant, reikalingas medijų ir informacinis raštingumas, kurio esmė yra sąmoningas, atsakingas ir kritiškas medijų naudojimas.
Šį studijų dalyką sudaro trys pagrindiniai moduliai: (1) medijos, demokratija, informuotas ir įtraukus pilietiškumas, (2) skaitmeninis atsparumas ir medijų raštingumas dezinformacijos amžiuje, (3) informacijos tikrinimo būdai ir galimybės. Paskaitų metu studentai susipažįsta su normatyvinėmis žiniasklaidos funkcijomis demokratijos sąlygomis, įvertina technologijų kuriamas rizikas, mokosi atpažinti dezinformacijos, propagandos, sąmokslo teorijų atvejus Lietuvoje ir pasaulyje. Didelis dėmesys skiriamas studentų dalyvavimui diskusijose ir praktinių pavyzdžių analizei paskaitų metu bei kūrybinių/analitinių projektų rengimui.

Dalyko anotacija užsienio kalba

Digital transformation, new ways of communication and changing sources of knowledge and information have become an integral part of our daily life with new opportunities and threats in the digital world. Propaganda, fake news, disinformation, conspiracy theories, hate speech, and toxic communication have become a new reality that can mislead uncritical media user. Therefore, in a noisy and often controversial information space, it is important to understand how to communicate responsibly, discuss, engage into a dialogue, how to identify different types of disinformation and to avoid its damaging effects. This is why, media and information literacy based on conscious, responsible and critical use of media is needed.
This course consists of three main modules: (1) Media, democracy, informed and inclusive citizenship, (2) Digital resilience and media literacy in the era of disinformation, (3) Information verification and fact-checking tools. During the lectures, the concept of digital media and mediated communication from the normative perspective of democratic society is introduced. Issues include the role of professional journalism in a democratic society, the risks of disinformation, and the opportunities of informed and inclusive citizenship in a participatory democracy. Students are encouraged to actively engage into the in-class activities and discussions and develop group and/or individual media projects (creative and/or analytical).

Dalyko studijų rezultatai

1. Paaiškinti medijų ir informacijos vaidmenį ir funkcijas demokratinėje visuomenėje;
2. Atskleisti medijų ir informacijos bei pilietinės visuomenės santykį; praktiškai naudoti informuoto pilietiškumo įgūdžius;
3. Taikyti informacijos ir faktų tikrinimo įrankius; prisiimti informacijos ir komunikacijos vartotojo atsakomybę.

Dalyko turinys

1. Medijos, demokratija, informuotas ir įtraukus pilietiškumas. Skaitmeninių medijų ekosistema, jos galimybės ir grėsmės. Normatyvinis žiniasklaidos vaidmuo demokratinėje visuomenėje. Žurnalistikos etika ir profesionalumo standartai. Informacijos vartotojų etika ir atsakomybė.
2. Skaitmeninis atsparumas ir medijų raštingumas dezinformacijos amžiuje. Pilietinės visuomenės dinamika skaitmeninės transformacijos kontekste. Pilietiškumo samprata ir demokratinio dalyvavimo skaitmeninėje aplinkoje formos. Medijų raštingumo vaidmuo plėtojant demokratines vertybes ir informuoto bei įtraukaus pilietiškumo principus.
3. Informacijos ir faktų tikrinimo būdai ir galimybės. Dezinformacijos samprata potiesos visuomenėje. Įvairios dezinformacijos formos ir kiti informacijos trikdžiai. Informacijos ir faktų tikrinimo metodai bei įrankiai. Kritinio medijų raštingumo praktikos ir galimybės.

Dalyko studijos valandomis

Studijų vykdymo forma

Val. auditorinėse studijose

Val. nuotolinėse studijose

Paskaitos

30 val.

0 val.

Seminarai

0 val.

0 val.

Laboratoriniai darbai

0 val.

0 val.

Pratybos

0 val.

0 val.

Konsultacijos

0 val.

15 val.

Iš viso kontaktinio darbo val.

30 val.

Savarankiškas darbas

75 val.

Iš viso

120 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Medijų dienoraštis ir refleksija – 20%; medijų projektas – 20%; kolokviumas – 20%; egzaminas – 40%

Literatūra

1. 2021 Culloty, E, J. Suiter. Disinformation and Manipulation in Digital Media, Routledge
2. 2020 Hobbs, R. Mind Over Media: Propaganda Education for a Digital Age, W. W. Norton & Company
3. 2020 McQuail, D., M. Deuze. McQuail’s Media and Mass Communication Theory, Sage
4. 2020 Persily, N., J. Tucker. Social Media and Democracy, Cambridge University Press
5. 2019 Potter, J. Media Literacy, Sage
Papildoma literatūra
1. 2021 Bakardjieva. Digital Media and the Dynamics of Civil Society: Retooling Citizenship in New EU Democracies
2. 2019 Croteau, D., Hoynes, W. Media/Society: Industries, Images and Audiences, 6th edition, Sage
3. 2016 Jenkins, H. Participatory Culture in a Networked Era: A Conversation on Youth, Learning, Commerce, and Politics
4. 2018 Journalism, Fake News & Disinformation: Handbook for Journalism Education and Training, UNESCO. https://unesdoc.unesco.org/ark:/48223/pf0000265552