Religinio ir filosofinio mąstymo sankirtos

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Dalyko tikslas – supažindinti su pagrindinėmis religijos filosofijos kryptimis, teorijomis ir jų atstovais, išryškinant religijos ir filosofijos mąstymo sankirtos taškus. Paskaitose studentai supažindinami su pagrindine religijos filosofijos problematika nuo Antikos iki Moderniųjų laikų, analizuojamos ir interpretuojamos religijos kritikos ir Dievo buvimo įrodymo teorijos, aptariami pagrindiniai hermeneutikos kriterijai religijos filosofijos kontekste, analizuojama religinės patirties svarba religiniame gyvenime. Šis kursas leidžia studentams giliau suvokti religijos ir filosofijos santykį, egzistencines problemas, o taip pat įgyti filosofinės analizės įgūdžių.

Dalyko anotacija užsienio kalba

The course aim is to provide students with knowledge of the main trends, theories and representatives of philosophy of religion, highlighting the poins of intersection of the thinking of religion and philosophy. Students are provided with knowledge of the main problematicity of philosophy of religion from Ancient to Modern times, religion criticism and theories proving God existence are analyzed and interpreted, the main criteria of hermeneutics are discussed in the context of philosophy of religion and importance of religious experience in religious life is analyzed. The course let students understand better relationship between religion and philosophy, existential problems and acquire skills of philosophic analysis.

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Filosofijos pagrindai

Dalyko studijų rezultatai

1. Apibūdinti religijos filosofijos objekto problemą ir jos sampratą, aptariant religijos filosofijos, teologijos ir religijotyros refleksijų ypatumus ir jų sąsajas.
2. Įvertinti religijos kritiką kaip kraštutinį filosofinį redukcionizmą religijos atžvilgiu, argumentuotai analizuojant, interpretuojant ir lyginant tarpusavyje įvairias religijos kritikos teorijas.
3. Paaiškinti religijos ir filosofijos tapatumo idėją religijos filosofijos istorijos kontekste.
4. Analizuoti ir interpretuoti pagrindines Dievo buvimo įrodymo teorijas.
5. Išanalizuoti ir argumentuotai pakomentuoti teodicėjos klausimus.
6. Apibrėžti pagrindinius hermeneutikos kriterijus ir suvokti bei įvertinti jos reikšmę religijos filosofijos toriniame ir praktiniame kontekste.
7. Apibendrinti religijos klausimų nagrinėjimo problematiką filosofijos istorijos raidoje ir įvertinti religinės patirties svarbą religiniame gyvenime.

Dalyko turinys

Religijos filosofijos objekto problema. Religinė patirtis ir ją objektyvuojančios refleksijos: religija ir religijotyrinė refleksija, teologinės refleksijos specifika. Karlo Rahnerio ir Hanso von Baltasaro teologinės koncepcijos. Tomo Mertono refleksijos nepaliestos religinės patirties samprata.
Religijos filosofija kaip religijos kritika. Antikos religinės sąmonės imanentiškumas pasauliui: Kritijo ateizmas, Euhemeras ir euhemerizmas, Lukrecijaus religijos kritika. Religijos kritika kaip kraštutinis filosofinis redukcionizmas religijos atžvilgiu: Liudvigo Feuerbacho antropologinės religijos redukcijos esmė, Karlas Marxas, Sigmuntas Freudas, Friedrichas Nietzche.
Sufilosofinta religija arba sureliginta filosofija: Filosofija apie Dievą: Sokratas kaip religinis filosofas; Plotino mistinės patirties filosofija; Hegelio dialektika kaip religinė filosofija. Soreno Kierkegaardo tikėjimo paradoksas.
Dievo buvimo įrodymai: Aristotelio „nejudančio judintojo“ samprata, Anzelmo Kenterberiečio ontologinis Dievo buvimo įrodymas, 5 kosmologiniai Tomo Akviniečio argumentai, Kanto moralinis Dievo buvimo įrodymas, Paskalio Dievo patirties liudijimas „Memoriale“, Charles de Foucauld - liudijimas gyvenimu.
Teodicėjos klausimai: blogio klausimas Jobo knygoje; Augustino blogio kaip gėrio stokos koncepcija; Leibnizo teodicėja; religinis-etinis blogio klausimo kėlimas ir pagrindimas XX ir XXI a. socialinių, politinių ir kultūrinių įvykių kontekste.
Filosofijos ir religijos hermeneutinis santykis: Patristinė egzegezė ieško kriterijų teisingai suprasti Šv. Raštą. Origeno dvasinė hermeneutika; augustiniškoji ženklo hermeneutika; pažodinės ir dvasinės Šventojo Rašto prasmių ryšys Tomo Akviniečio hermeneutikoje. Erazmas Roterdamietis ir hermeneutikos kritinė funkcija. Tikėjimo kaip Šventojo Rašto hermeneutinio kriterijaus iškėlimas Martino Liuterio doktrinoje; Soreno Kierkegaardo tikėjimo paradoksas: egzistencinės tikėjimo akto hermeneutikos ištakos.
Religijos filosofija kaip patirtis. Schleiermacherio religijos samprata; Rudolfo Otto religijos fenomenologija; Martino Buberio dialogo filosofija, Mokytojas Eckhartas ir mistinė patirtis, Tomo Mertono šiuolaikinio krikščioniškojo gyvenimo ir šventumo samprata.

Dalyko studijos valandomis

Paskaitos 45 val.
Seminarai 15 val.
Iš viso kontaktinio darbo val. 60 val.
Savarankiškas darbas 100 val.
Iš viso 160 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Egzaminas sudaro 50 proc. galutinio pažymio, kolokviumas – 30 proc., tarpinis atsiskaitymas – 20 proc.

Literatūra

1. 2002 Davies B. Philosophy of Religion.
2. 2011 Rorty R. An Ethics for Today: Finding Common Ground Between Philosophy and Religion.
3. 2007 Sodeika T. Ką gali religijos filosofija? Religija ir kultūra.
4. 2007 Sweetman B. Religion. Key Concepts in Philosophy.
Papildoma literatūra
1. 2008 Benson E. B. Transforming Philosophy and Religion: Love‘s Wisdom.
2. 2005 Bowden J. Christianity: the Complete Guide.
3. 2005 Dole A, Chignell A. God and the Ethics of Belief: New Essays in Philosophy of Religion.
4. 2017 James S. P. Ethics and the Problem of Evil.
5. 2001 Tessin T. Philosophy of Religion in the 21st Century.