Vaira Vike Freiberga
Garbės daktarė / Honorary Doctor (Suteiktas vardas 2001-12-18)
VDU garbės daktarės regalijos Latvijos Respublikos prezidentei, profesorei, habilituotai daktarei Vairai Vykei-Freibergai įteiktos 2001 m. Prezidentė nuo pat kadencijos 1999 m. pradžios siekė, kad gerėtų Latvijos ir Lietuvos santykiai, plėstųsi bendradarbiavimas mokslo ir kultūros srityse stiprinant Letonikos centrą Vytauto Didžiojo universitete ir Lituanistikos centrą Latvijos universitete.
Vaira Vykė-Freiberga gimė 1937 m. gruodžio 1 d. Rygoje. Karo audros nublokšta į Vakarus, mokėsi pabėgėlių stovyklos Liubeke latviškoje, vėliau – Kasablankos prancūzų mokykloje Maroke. 1958 m. Toronto universitete gavo psichologijos bakalauro, 1960 m. magistro diplomus, 1965 m. Makgilio universitete apgynė filosofijos daktaro laipsnį (eksperimentinė fonetika).
Nuo 1965 iki 1998 m. dirbo Monrealio universitete psichologijos profesore, skaitė psicholingvistikos, psichofarmakologijos, mokslo teorijos, kalbos ir pažinimo procesų, psichologijos istorijos ir kitus kursus, vadovavo diplominiams darbams, rengė doktorantus. Nuo 1988 m. – šio universiteto profesorė emeritė.
1980–1989 m. Kanados Mokslo tarybos narė, šios tarybos vicepirmininkė, komitetų pirmininkė. Nuo 1990 m. – Kanados Mokslų akademijos tikroji ir Latvijos Mokslų akademijos užsienio narė, nuo 1999 m. – Latvijos Mokslų akademijos tikroji narė.
1978–1981 m. NATO žmogiškųjų išteklių programos Kanados atstovė, 1979–1980 m. šios programos pirmininkė. 1980–1981 m. Kanados psichologų asociacijos ir Kanados socialinių mokslų federacijos, 1984–1986 m. Baltų studijų asociacijos prezidentė.
Prezidentė aktyviai dalyvavo latvių išeivijos visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje. Nuo 1957 m. Kanados latvių bendruomenėje ji dirbo kaip jaunimo auklėtoja ir folkloro specialistė, rūpindamasi latviškojo identiteto ir tautos išlikimo svetimoje kultūrinėje aplinkoje problematika. Buvo studentų korporacijos „Spyduola“ filistrė.
Eidama aukštas mokslo vadovavimo pareigas prezidentė tyrinėjo pažinimo procesus, poetiką, psicholingvistiką, psichofarmakologiją, kultūrą ir etniškumą, mokslo istoriją ir mokslo politiką, edukologiją, mitologiją. Paskelbė 7 knygas, per 160 mokslo straipsnių, skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose ir simpoziumuose. Jau būdama Latvijos Respublikos prezidente Vaira Vykė-Freiberga paskelbė straipsnį „Saulė ir vainikas“ Vytauto Didžiojo universitete leidžiamo tarptautinio leidinio „Acta Baltica“ 2001 m. tome. Šį Latvijos Mokslo tarybos pripažintą leidinį rengia Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centras, kurio veiklą remia ir skatina Latvijos Respublikos ambasada Lietuvoje, Latvijos Respublikos Vyriausybė ir pati Prezidentė.
Už mokslo pasiekimus Vaira Vykė-Freiberga apdovanota Kanados Mokslų akademijos Pjero Šovo medaliu už žymius nuopelnus humanitariniams mokslams, Kanados prancūziškai kalbančių mokslininkų Marselio Vincento apdovanojimu, visuomenės mokslų medaliu, Latvijos Mokslų akademijos didžiuoju medaliu už latvių liaudies dainų tyrinėjimus, Latvių asociacijos (Vašingtonas) Socialinių mokslų prizu už latvių dainų tyrimus, profesorės Anos Abelės atminimo prizu (JAV) už latvių filologijos tyrimus (kartu su vyru Imantu Freibergu).
Kaip įžymi politikos veikėja ir valstybės vadovė apdovanota Graikijos, Norvegijos, Lietuvos, Estijos ir Latvijos aukščiausiais valstybiniais ordinais.
Be VDU Prezidentei garbės daktarės regalijas yra suteikę Latvijos universiteto, Viktorijos (Torontas), Kvynzo (Kingstonas) universitetai.
Parengta pagal VDU bibliotekos informaciją.
