VDU Senato posėdis. Garbės daktaro regalijų įteikimas Joachim Gauck
Spalio 18–21 d. Lietuvoje lankysis buvęs Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas Joachimas Gauckas. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) svečiui bus įteiktos Garbės daktaro regalijos. Universitete jis taip pat surengs diskusiją su studentais, kurioje aptars, kaip Rusijoje neįvykus desovietizacijai įsitvirtino neostalinistinis Vladimiro Putino režimas.
Joachimo Gaucko diskusija su studentais vyks spalio 19 d., trečiadienį, 14.15 val., VDU Leonido Donskio bibliotekoje (V. Putvinskio g. 23). Diskusijos moderatorius – VDU A. Sacharovo demokratinės plėtros tyrimų centro vadovas, profesorius Robertas van Vorenas. Norintys dalyvauti renginiuose kviečiami registruotis.
VDU Garbės daktaro vardas Joachimui Gauckui suteiktas už nuopelnus tarptautinio bendradarbiavimo, taikos palaikymo ir demokratijos stiprinimo srityse bei reikšmingą indėlį puoselėjant laisvės, teisingumo, solidarumo vertybes. Garbės daktaro regalijos svečiui bus įteiktos iškilmingo VDU Senato posėdžio metu spalio 19-ąją.
1967 m. J. Gauckas buvo įšventintas į evangelikų liuteronų kunigus. Dėl to, ir dėl neslepiamų antikomunistinių pažiūrų, jį nuolat stebėjo Rytų Vokietijos slaptoji policija (Stasi). 1989-aisiais J. Gauckas dalyvavo antikomunistiniuose protestuose Rytų Vokietijoje ir įkūrė opozicinį judėjimą „New Forum“, kuris prisidėjo prie Vokietijos vieningosios socialistų partijos žlugimo. Nuo 1990-ųjų jis dešimtmetį dirbo Stasi įrašų agentūros federaliniu komisaru. Ši VFR institucija padėjo atskleisti buvusios komunistinės Rytų Vokietijos slaptosios policijos nusikaltimus. 2012 metais jis laimėjo Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidento rinkimus.
„Joachimas Gauckas yra unikali asmenybė, paskyrusi gyvenimą kovai prieš totalitaristinį komunizmą ir už laisvę bei demokratiją. Jis buvo plačiai pripažintas už milžinišką indėlį atskleidžiant komunistinės slaptosios policijos nusikaltimus. Jis iš tiesų yra vienas iš iškiliausių komunistinio bei post-komunistinio laikmečio moralinių lyderių“, – apie svečią pasakoja VDU profesorius Robertas van Vorenas.
Joachimas Gauckas savo veikloje daug dėmesio skiria komunistinių režimų nusikaltimams ir politinėms represijoms Rytų Vokietijoje. 2008 m. jis buvo vienas iš Prahos deklaracijos dėl Europos sąžinės ir komunizmo signatarų. Ši deklaracija kviečia pasmerkti komunizmą, nušviesti komunistų nusikaltimus ir juos nubausti. Britų dienraštis „The Independent“ yra pavadinęs J. Gaucką Vokietijos Nelsonu Mandela, „The Wall Street Journal“ jį palygino su Vaclovu Havelu ir Lechu Walesa: „vienu iš už Geležinės uždangos veikusių protestų judėjimų lyderių, kurie po 1989-ųjų tapo savo valstybių vadovais“.
J. Gaucko politinėms pažiūroms didelę įtaką padarė jo šeimos patirtys: 1951-aisiais jo tėvas buvo be priežasties ištremtas į Sibirą. Po ketverių metų nežinios, tėvas sugrįžo, tačiau buvo ženkliai pakeistas tremties – tiek fiziškai, tiek psichologiškai. „Mūsų tėvo likimas buvo kaip „auklėjantis“ vėzdas. Jo dėka šeimai jaučiau besąlygišką ištikimybę, atmesdamas bet kokią mintį apie broliavimąsi su šiuo režimu“, – memuaruose rašė buvęs Vokietijos prezidentas.
Savo mokslinėje veikloje J. Gauck daug rašė apie sovietinių laikų koncentracijos stovyklas, komunistų nusikaltimus ir politines represijas Rytų Vokietijoje. Tarp jo svarbiausių darbų – knyga apie laisvės ir žmogaus teisių gynimo svarbą „Freedom: A Plea for the Defense of Freedom and Human Rights around the Globe“ (2012 m.). Tarp jo pelnytų apdovanojimų – Hannah Arendt premija, Imre Nagy premija (Vengrija), Leo Baecko medalis ir Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine.
