Aštuntoji L. Donskio konferencija „Back to Square One? The Rise and Fall of the Helsinki Accords“

Prisimenant filosofą ir visuomenininką Leonidą Donskį rugsėjį tradiciškai organizuojama jo vardo konferencija. Šiemet tai bus jau aštuntoji konferencija ir ji skiriama saugumą ir bendradarbiavimą Europoje užtikrinusiems ir Sovietų Sąjungos pabaigą pradėjusiems Helsinkio susitarimams aptarti.

Pirmą kartą Donskio konferencija vyks ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Rugsėjo 18 d. vyksiančiame renginyje „Back to Square One? The Rise and Fall of the Helsinki Accords“ dalyvaus per 20 pranešėjų iš Kanados, JAV, Olandijos, Didžiosios Britanijos, Suomijos, Ukrainos, Sakartvelo, Ukrainos ir Lietuvos.

Renginys nemokamas, bet būtina REGISTRACIJA.

Renginys vyks anglų kalba. 

„Mes gyvename gilių pasaulinių pokyčių laikotarpiu. Karo ir augančio autoritarizmo akivaizdoje institucijos, skirtos pagrindinėms teisėms ginti, atrodo yra vis labiau nustumtos į šalį. 1989–1991 m. pažadai nyksta: nuo Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą ir vidaus represijų iki augančios militarizacijos ir sistemingos dezinformacijos – grįžtama prie taktikos, primenančios stalinizmą ir tamsiausius Šaltojo karo laikus“, – sako konferenciją organizuojančio VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro vadovas prof. Robert van Voren. Donskio konferencija yra nemokama, bet būtina registracija: https://shorturl.at/cmT2L

Leonidui Donskiui itin rūpėjo žmogaus teisės ir akademinė laisvė

Aštuntoji Leonido Donskio atminimo konferencija „Back to Square One? The Rise and Fall of the Helsinki Accords“ apžvelgs procesą, kaip Šaltojo karo metu Helsinkio susitarimai tapo realybe, palygins 1970-ųjų pradžios situaciją su dabartine ir bandys atsakyti į klausimą, ar nauji susitarimai yra įmanomi bei ką reikia padaryti, kad jie būtų įgyvendinti.

„Šiandien geopolitinė situacija yra ypač įtempta – netoliese vyksta karas, todėl diskusijos žmogaus teisių, pagarbos šalių teritoriniam vientisumui, ekonominio bendradarbiavimo temomis yra būtinos. Leonidas Donskis yra glaudžiai susijęs su mūsų universitetu – jis buvo ISM universiteto mokslo prorektorius, tad jo palikimas įpareigoja mus kalbėti apie laisvę, saugumą ir žmogaus teises kaip apie šiandienos aktualijas“, – sako ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius prof. dr. Dalius Misiūnas.

„Leonidui Donskiui žmogaus teisės ir akademinė laisvė buvo visos jo karjeros ir gyvenimo centras. Lietuva sugebėjo didžiąja dalimi atgauti laisvę dėl Helsinkio susitarimų, kurie iš pradžių atrodė sustiprinantys padėtį Europoje ir Lietuvos okupaciją. Tačiau galiausiai šie susitarimai davė pradžią žmogaus teisių ir nacionaliniams judėjimams, tokiems kaip „Sąjūdis“, kurie galiausiai palaidojo Sovietų Sąjungą. Helsinkio susitarimų žlugimas ir nuolatiniai bei akivaizdūs jų pagrindinių principų pažeidimai Leonidą būtų labai nuliūdinę. Neabejoju, kad jis būtų buvęs kovos su putinizmu ir Rusijos imperine agresija priešakyje“, – sako puikiai filosofą pažinojęs prof. Robert van Voren.

Susitarimą pasirašė 35 valstybės

Helsinkio baigiamasis aktas (angl. Helsinki Accords) – dokumentas, pasirašytas Suomijos sostinėje Helsinkyje 1975 metų liepos 30 – rugpjūčio 1 dienomis, po dvejus metus trukusių derybų. Jį pasirašė 35 valstybės – beveik visos tuo metu egzistavusios Europos šalys bei JAV ir Kanada, siekdamos numalšinti įtampą tarp Rytų bloko ir Vakarų Šaltojo karo metu.

Šis dokumentas buvo vertinamas kaip reikšmingas žingsnis siekiant sumažinti Šaltojo karo įtampą ir kaip didelis diplomatinis postūmis to meto Sovietų Sąjungai, nes jame buvo nuostatos dėl nacionalinių ribų neliečiamumo ir pagarbos teritoriniam vientisumui, kurios, kaip buvo manoma, konsoliduoja SSRS teritorinius laimėjimus Rytų Europoje po Antrojo pasaulinio karo. JAV prezidentas Gerald Ford tada dar kartą patvirtino, kad JAV politika nepripažinti Baltijos šalių prievartinės inkorporacijos į SSRS nepasikeitė. Panašius pareiškimus padarė ir kitų NATO valstybių vadovai.

Nors nuostatos galiojo visoms pasirašiusioms šalims, dėmesys buvo sutelktas į jų taikymą Sovietų Sąjungai ir jos Varšuvos pakto satelitinėms šalims bei sąjungininkėms, įskaitant socialistines Bulgariją, Čekoslovakiją, Vokietijos Demokratinę Respubliką, Vengriją, Lenkiją ir Rumuniją. Sovietų propaganda Helsinkio baigiamąjį aktą pristatė kaip didelį sovietų diplomatijos ir asmeniškai Brežnevo triumfą, iš dabartinės perspektyvos tai vertinama ir kaip tam tikras Trojos arklys Sovietų Sąjungai. Šis susitarimas buvo SSRS pabaigos pradžia.

Lietuvos Helsinkio grupė

Stebėti, kaip laikomasi Helsinkio susitarimų buvo įkurta nepriklausoma nevyriausybinė organizacija „Helsinki Watch“. Be to, šis susitarimas paskatino steigti Helsinkio grupes įvairiose šalyse. Šaltiniai nurodo, kad idėja kurti draugijas, pavadintas Helsinkio grupėmis, kilo žymiam Rusijos disidentui, Nobelio taikos premijos laureatui Andrejui Sacharovui. Pirmoji tokia grupė 1975 m. susikūrė Maskvoje, po to – Ukrainoje, o 1976 m. – ir Lietuvoje. Mūsų šalyje nariai steigėjai buvo Eitanas Finkelšteinas, Tomas Venclova, Karolis Garuckas, Ona Lukauskaitė-Poškienė ir Viktoras Petkus. Lietuvos Helsinkio grupės pagrindinis siekis – pranešti apie sovietų okupuotoje Lietuvoje vykdytus žmogaus teisių pažeidimus susitarime dalyvavusių valstybių vyriausybėms.

Lietuvos Helsinkio grupė palaikė ryšius su įvairių šalių Helsinkio komitetais bei grupėmis, veikiančiomis 39 valstybėse, dalyvavo bendruose simpoziumuose, konferencijose, susitikimuose. Grupės iniciatyva 1991 Vilniuje įvyko Helsinkio grupių bei komitetų konferencija, kurioje dalyvavo 19 valstybių atstovai.

Saugumo susitarimai šiandien

Pasak van Voreno, praėjus penkiasdešimčiai metų, tarptautinis konsensusas, pasiektas 1975 m. Helsinkio susitarimų formatu, dabar nyksta. Pasitikėjimo daugiašalėmis institucijomis žlugimas, autoritarizmo atgimimas, pilietinės erdvės susiaurėjimas ir žmogaus teisių sistemų erozija – visa tai prisidėjo prie to, kas kadaise buvo laikoma Europos saugumo architektūros kertiniu akmeniu, griuvimo. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), Helsinkio proceso įkūnijimas, stengiasi išlaikyti bent menkiausią reikšmę atviros karo, geopolitinės fragmentacijos ir sistemingo tarptautinės teisės nepaisymo akivaizdoje.

Aštuntąją Leonido Donskio atminimo konferenciją organizuoja Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras ir Federacija „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ (FGIP). Partneriai – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Vytauto Didžiojo universitetas ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. Konferenciją remia Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje Friedricho Naumanno fondo atstovybė Baltijos šalims, Kanados ir Nyderlandų Karalystės ambasados.