Žmogaus teisių ir viešojo intereso pusiausvyros užtikrinimo teoriniai bei metodologiniai aspektai (Teisė 01 S)
Anotacija
Nepaisant gausios teismų praktikos bei gausių šios srities mokslinių tyrimų, tinkamos žmogaus teisių ir viešojo intereso pusiausvyros nustatymo klausimas išlieka aktualia moksline problema. Disertacijoje atlikto tyrimo metu siekiama identifikuoti ir išanalizuoti teorines prielaidas, turinčias esminę svarbą žmogaus teisių bei viešojo intereso pusiausvyros pagrindimui, bei įvertinti šiomis prielaidomis grindžiamų teorinių ir metodinių prieigų potencialą sprendžiant praktinius žmogaus teisių ir viešojo intereso pusiausvyros užtikrinimo klausimus. Ypatingas dėmesys disertacijoje kreipiamas į bendrojo gėrio sampratoje glūdintį potencialą atskleisti žmogaus teisių ir viešojo intereso kategorijų tarpusavio priklausomybę bei vidinius sąryšius. Atliktas tyrimas atskleidė, jog išsamiausią viešojo intereso (bendrojo gėrio) ir žmogaus teisių tarpusavio santykio paaiškinimą teikia žmogaus teisių ir viešojo intereso kaip vienas kitą konceptualiai papildančių vertybių samprata. Ši samprata remiasi prielaida, jog žmogaus teisės (laisvės) realiai egzistuoja tik kaip tripusis santykis, apimantis teisės subjektą, pareigos subjektą ir iš teisės kylančio reikalavimo / pareigos objektą. Šis santykis atskleidžia vidinį ryšį siejantį žmogaus teisių (laisvių) bei viešojo intereso objektus ir turi fundamentalią reikšmę žmogaus teisių bei viešojo intereso pusiausvyros pagrindimui. Remiantis šia įžvalga, disertacijoje suformuluojama bei plėtojama teisių ir laisvių vidinės pusiausvyros koncepcija. Tyrimo eigoje yra atskleidžiama, kaip pasitelkiant šią koncepciją galima pasiekti didesnį racionalumą ir objektyvumą sprendžiant žmogaus teisių ir viešojo intereso pusiausvyros pagrindimo problemą.
