Žemėnaudos pokyčių ir biomasės naudojimo įtaka klimato kaitos politikos įgyvendinimui
Anotacija
Lietuva, siekdama globalių ir ES keliamų tikslų, 2021 m. priėmė Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, kurioje nustatė ambicingus nacionalinius šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo tikslus. Palyginti su 1990 m., iki 2030 m. ŠESD emisijų kiekį numatyta sumažinti 70 %, o iki 2050 m. – 100 %, t.y., išmetimus sumažinti 80 %, o likusius 20 % – neutralizuoti žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM) sektoriuje, kuriame ŠESD absorbuojama biomasėje, dirvožemyje bei medienos produktuose. Disertacijoje vertinami Lietuvos ŽNŽNKM ir kitų sektorių išmetamų ir absorbuojamų ŠESD pokyčiai bei galimybės įgyvendinti priimtus klimato kaitos švelninimo tikslus, atsižvelgiant į žemėnaudos pokyčius ir biomasės naudojimo bei kitų galimų veiksnių įtaką ŽNŽNKM ŠESD absorbcijai. Tyrimo metu nustatyta, kad ŽNŽNKM sektorius įgalins klimato kaitos švelninimo tikslų pasiekimą Lietuvoje tik trumpuoju laikotarpiu (2030 m.), o bioekonomikos plėtra ir išaugęs biomasės poreikis sumažins šio sektoriaus potencialą, t.y. ilguoju laikotarpiu (iki 2050 m.) ŽNŽNKM sektoriaus ŠESD absorbcija sumažės; sektorius gali tapti ir emisijų šaltiniu. Tuo tarpu medžiagų ir energijos pakeitimo efektas galėtų padengti dėl padidėjusio biomasės išėmimo iš miško susidariusias ŠESD emisijas ŽNŽNKM sektoriuje. Taip pat nustatyta, kad ne miško žemėje taikomų papildomų priemonių ŠESD absorbcijai didinti veiksmingumas trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu skiriasi ir neužtikrina klimato kaitos politikos tikslų įgyvendinimo Lietuvoje.
