Vyresniųjų klasių mokinių anglų kalbos rizominis mokymasis

Disertacijoje siekiama atskleisti vyresniųjų klasių mokinių anglų kalbos rizominį mokymąsi neformaliojo ir savaiminio mokymosi kontekstuose už klasės ribų bei šio mokymosi patirčių sąveiką ir (ar) integraciją į formalųjį ugdymą. Remiantis tyrėjų įžvalgomis, rizominis mokymasis – tai mokymasis, kurio bruožams aprašyti taikomas Deleuze ir Guattari (2004) rizomos konceptas, kai šakniastiebis augdamas kerojasi į visas puses, matomas šio augalo vidurys, bet sunku atpažinti pradžią ir pabaigą (Cormier, 2008, 2011). Tokio mokymosi metu besimokantieji sukuria asmeninį mokymosi tinklą ir realizuoja savo poreikius (Lian & Pineda, 2014). Teorinėje dalyje gvildenami filosofiniai, edukologiniai, filologiniai elementai, sietini su rizominiu mokymusi. Empirinis tyrimas aprėpia naratyvinį tyrimą, rizoanalizę (Masny, 2015) ir kartografiją. Disertacijoje naratyvinis tyrimas atskleidžia kalbos mokymo ir mokymosi kaip įgytos patirties prigimtį (Barkhuizein et al., 2020; 2014; 2007). Kartografuojant sudaryti rizominiai žemėlapiai (Corner, 2011) ir atlikta rizoanalizė pagal Deleuze ir Guattari rizomos principus. Šiuo tyrimu įrodyta, kad rizominis mokymasis vyksta ne tik bendruomenėje, bet ir besimokantiesiems kuriant asmeninį mokymosi tinklą, taip pat sąveikaujant su dirbtiniais elementais (IT platformomis, žaidimais ir kt.) – plėtojant anglų kalbos gebėjimus ir įvairias veiklas. Toks mokinių asmeninio rizominio mokymosi tinklo kūrimas leidžia atpažinti anglų kalbos mokymosi būdus ir patirtis neformaliojo ir savaiminio mokymosi kontekstuose už klasės ribų, o mokytojams suteikia galimybę įtraukti mokinių patirtis į formalųjį ugdymą bei sukurti įvairias sąsajas tarp skirtingų mokymosi formų, išteklių, dalyvių.