Vilniaus miestiečių išsimokslinimas XVII-XVIII a. (Istorija 05 H)
Anotacija
Šio disertacinio tyrimo objektas yra Vilniaus miestiečių mokslinimosi kelias, apimantis mokymąsi namuose su motinos ar privačių mokytojų pagalba, pradinius mokslus prie bažnyčių veikusiose konfesinėse mokyklose, lavinimąsi aukštesnio lygio gimnazijose, seminarijose ir kolegijose bei aukščiausios pakopos mokymo įstaigose: akademijose, universitetuose ir kt. Tiriant miestiečių studijas Vilniaus akademijoje ir užsienio mokymo įstaigose kreipiamas dėmesys į pasiektus mokslo laipsnius, jų kūrybinę produkciją ir turėtų bibliotekų turinį. Iki šiol tyrinėtojai apsiribodavo miestiečių vyrų mokymosi galimybių aptarimu, todėl šiame tyrime siekiama atspindėti ir miestiečių moterų lavinimąsi namuose, vienuolynuose, privačiuose pensionuose, atskleisti jų raštingumo lygį.
Atliekant tyrimą buvo kreipiamas dėmesys ne tik į miestiečių, priėmusių miesto teisę ir galinčių užimti tam tikras pareigybes miesto savivaldos institucijose, mokymąsi, bet buvo siekiama atspindėti ir kitų grupių atstovų, t. y. amatininkų, nepasiturinčių miestiečių palikuonių lavinimosi galimybes. Pastarieji dokumentuose įvardijami pauperibus arba żacy terminais. Apie jų mokslus išlikę labai nedaug informacijos, dažniausiai apie juos užsimenama su parapinių mokyklų veikla susijusiuose šaltiniuose (ypač Katedros ir Šv. Jono bažnyčios pradinių mokyklų).
