Verslumo ir versliškos visuomenės formavimasis ir transformacijos Kaune XX a. 7-9-uoju dešimtmečiais (Istorija 05 H)
Anotacija
Viešajame diskurse, mokslinėje erdvėje ar pavienių žmonių atsiminimuose privati fizinių asmenų ekonominė veikla sovietmečiu iki šiol yra vertinama gana stereotipiškai. Verslas ir asmeninis verslumas sovietinės ekonomikos kontekste dažnai suprantamas vien kaip sovietinės šešėlinės ekonomikos kategorija, tapatinama su spekuliacija ar spekuliacijai artima veikla, kuri buvo draudžiama sovietinės ideologijos ir teisės aktų. Vienas iš probleminių tyrimo klausimų yra tai, jog Sovietų Sąjungoje nuo pat jos susikūrimo buvo leidžiama vienokios ar kitokios apimties privati ekonominė asmenų veikla, kuri dažniausiai buvo įvardijama namudinio ir amatininkiško verslo arba individualios darbinės veiklos pavadinimais. Antras probleminis tyrimo klausimas yra susijęs su sovietinėje ideologijoje egzistavusia kolizija dėl asmenų privačios ekonominės veiklos. Viena vertus, buvo leista vykdyti namudinius ir amatininkiškus verslus arba individualią veiklą naudojantis savo arba šeimos narių darbu, tačiau kita vertus, deklaruotas praktiškai absoliutus neigiamas požiūris į bet kokį verslą dėl esminės verslo vykdymo sąlygos – asmenų išnaudojimo siekiant gauti pelno, todėl socialistine santvarka pagrįstoje valstybėje privatus verslas buvo draudžiamas. Visa ši veikla valstybės buvo vertinama kaip nelegali ekonominė veikla ir pateko į šešėlinės ekonomikos apimtį. Tačiau praktikoje kartu su leidžiama versliška veikla padėjo formuotis asmenų verslumo įgūdžiams, kurie XX a. 7–9-uoju dešimtmečiais tapo ne tik pagrindine prekių deficito įveikimo priemone vystant verslumo įgūdžius, bet ir ekonominių, socialinių bei kultūrinių procesų proveržio priežastimi.
