Valstybės tarnybos sistemos tobulinimo politika Lietuvoje (Politikos mokslai 02 S)

  • VardasErnesta
  • PavardėBuckienė
  • Vadovasdoc. dr. Saulius Pivoras
  • Data2015-05-15
  • KryptisPolitikos mokslai

Anotacija

Disertacijoje siekiama išanalizuoti Lietuvos valstybės tarnybos sistemos tobulinimo politikos formavimo ir įgyvendinimo procesus, ištiriant, kokią įtaką aukštesniosios valstybės tarnybos vystymas turi politikų ir aukštesniųjų valstybės tarnautojų santykiams. Disertacijos apimtyje yra orientuojamasi į tris pagrindinius aspektus: pirma, valstybės tarnybos sistemos tobulinimo politikos procesą ir pokyčių iniciatyvas, didžiausią dėmesį skiriant XV Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos laikotarpiui (2008-2012 m.), antra, valstybės tarnautojų ir politikų santykius, kaip vieną iš vykdomos tobulinimo politikos pokyčių elementą, ir, trečia, į aukštesniąją valstybės tarnybą, kurios įteisinimas traktuojamas tiek kaip galimas valstybės tarnybos sistemos tobulinimo elementas, tiek kaip priemonė, siekiant spręsti santykių tarp valstybės tarnautojų ir politikų problemas. Disertacijoje tiriamas viešosios politikos atvejis, derinant politinę ir vadybinę prieigas. Sisteminė politinio proceso analizė ilgojo laikotarpio perspektyvoje leidžia įvertinti pasiekimus ir nesėkmes bei tai sąlygojusius veiksnius. Disertacijoje daromos išvados, kad XV Vyriausybės veiklos laikotarpiu buvo palankios sąlygos įgyvendinti sisteminę Lietuvos valstybės tarnybos pertvarką, tačiau sisteminiai pokyčiai nebuvo įgyvendinti, priimant tik atskirus politinius sprendimus dėl pavienių valstybės tarnybos sistemos elementų patobulinimo. Tokiu būdu Lietuvos valstybės tarnybos sistemos politikos procesas išlaikė inkrementinį pobūdį. Aukštesniosios valstybės tarnybos įteisinimas iš esmės yra palanki sąlyga ir toliau dominuoti „asmeninio lojalisto“ tipo sandėriams tarp politikų ir aukštesniųjų tarnautojų, nors palaipsnis atskirų tarnybos sąlygų aukštesniesiems vadovams nustatymas galėtų formuoti ir „vykdytojo“ tipo sandėrį, kuris labiausiai paremtas vadybinių sandėrių logika, taip pat paskatinti bendros aukštesniųjų valstybės tarnautojų kultūros formavimąsi, kuris galėtų užtikrinti geresnį tarpinstitucinį veiklos koordinavimą.

Išsamiau