Teismų administravimas kaip teisingumo kokybės garantija
Anotacija
Disertacijoje nagrinėjamos mokslinės problemos, susijusios su teisingumo kokybe ir teismų administravimu kaip priemone ją užtikrinti. Tyrime nustatyta, kad Europos valstybėse nėra „teisingumo kokybės“ vieningo suvokimo (koncepcijos) ir nėra sukurtos tokios teismų administravimo sistemos, kuri nuosekliai įtvirtintų priemones, užtikrinančias teisingumo sistemos ir teismų vykdomo teisingumo kokybę. Mokslinė problematika atskleidžiama konceptualizuojant teisingumo kokybę ir teismų administravimą, analizuojant ryšius tarp teismų administravimo ir teisingumo kokybės, tiriant teisingumo vertybes, jų tarpusavio santykį, teisėjų etikos ir teisės į teisingą teismą teorines ir praktines problemas. Pateikus teisingumo kokybės koncepciją, pristatomos teisingumo vertybės ir tarp jų kylančios įtampos, kurių santykio tinkamas išsprendimas lemia teisingumo kokybę kaip viso teisingumo vykdymo proceso galutinį materialųjį ir procesinį rezultatą. Teisingumo kokybė turi būti visuotinai apibrėžiama kaip esminė teisingumo tobulumo (angl. excellence of justice) sąlyga. Teisingumo vertybės yra pagrindinis teisingumo kokybės ramstis, todėl kiekviena teisingumo vertybė yra reikšminga ir turi savo individualų indėlį į teisingumo kokybę. Tinkama holistinė teisingumo vertybių pusiausvyra pakelia teisingumo kokybę į aukštesnį lygmenį. Teisėjų etikos problematika atskleidžiama disertacijoje tiriant jos tikslų ir principų sąsajumą su teisingumo kokybe, pažymint teismų administravime kylančias įtampas, kai teisėjų etika vietoje skatinamosios, aukštus profesinius veiklos standartus puoselėjančios priemonės yra tapusi drausmine etika, nes dominuoja kaip pagrindas teisėjų drausminei atsakomybei kilti. Teisės į teisingą teismą problematika atskleidžiama nustačius, kad būtent patys teismai ir teisėjai yra šios teisės pažeidimo subjektai, o teismų administravimo prevencinėmis priemonėmis šiuos pažeidimus galima sumažinti ar kompensuoti.
