Teisės į geriamąjį vandenį ir sanitariją
Anotacija
Disertacinis tyrimas skirtas išanalizuoti žmogaus teisių į geriamąjį vandenį ir sanitariją pripažinimą ir plėtojimą supranacionaliniame ir nacionaliniame teisiniame reguliavime ir teismų praktikoje, identifikuojant šių teisių apibrėžtumo, tarpusavio santykio ir įgyvendinimo probleminius aspektus. Tyrimu apibrėžiamas universalus – Jungtinių Tautų sistemoje plėtojamas – minėtų teisių standartas ir vertinama, kaip jis yra įgyvendinamas regioniniu (Europos Tarybos ir Europos Sąjungos) ir nacionaliniu konstituciniu (atskirų valstybių, įskaitant Lietuvos) lygmeniu. Tyrime išskiriami kiekviename iš lygmenų egzistuojantys probleminiai aspektai pripažįstant ir apsaugant teises į geriamąjį vandenį ir sanitariją, pateikiami siūlymai dėl jų sprendimo. Tyrimas rodo, kad minėtų teisių pripažinimas ir vystymas vyksta paraleliai visais trimis lygmenimis – universaliu, regioniniu ir nacionaliniu konstituciniu, kurių darnus integravimas teisiniame reguliavime ir teismų praktikoje leistų formuoti visavertę minėtų teisių sampratą, atspindinčią konkrečios valstybės kontekstą. Tyrimu taip pat atskleidžiama, kad teisė į geriamąjį vandenį ir teisė į sanitariją vystosi netolygiai, pirmajai suteikiant platesnį teisinį pripažinimą ir teisinę apsaugą. Tyrimo rezultatai patvirtina, kad Lietuvos teisinis reguliavimas neatitinka universalaus standarto, todėl siūloma jį koreguoti stiprinant pažeidžiamų visuomenės grupių prieigos prie geriamojo vandens ir sanitarijos apsaugą.
