Šunų užsikrėtimas vektorių pernešamais patogenais
Anotacija
Dauguma vektorių pernešamų patogenų anksčiau buvo sutinkami tik Pietų Europos regionuose, tačiau dėl klimato kaitos ir kitų antropogeninių veiksnių, pastaraisiais dešimtmečiai stebimas spartus šių patogenų plitimas į Centrinę ir Šiaurės rytų Europą. Darbo tikslas buvo įvertinti šunų užsikrėtimą vektorių pernešamais patogenais Lietuvoje. 2013–2015 metais buvo surinkta 2280 kraujo mėginių ir šeši suaugę helmintai iš prieglaudose ir namuose laikomų šunų. 2016 – 2017 metais buvo surinkti 149 šunų kraujo mėginiai šešiuose skirtinguose Lietuvos regionuose. Nustatytas 2,7 proc. šunų užsikrėtimas D. repens rūšies parazitais ir apžvelgti devyni žmonių dirofiliariozės susirgimo atvejai Lietuvoje. Tyrimo metu nustatytas pirmas šunų širdies kirminų atvejis Lietuvoje, šuniui importuotam iš Pietų Europos. Wolbachia endosimbiotinių bakterijų DNR buvo nustatytas didžiojoje dalyje (81,6 proc.) mėginių užkrėstų D. repens parazitais. Nustatytos koinfekcijos šunims tarp D. repens, A. phagocytophilum ir B. canis patogenų. Šio tyrimo metu buvo nustatyti trys B. canis genotipai pagal 18S rRNA geną: A, B, „mišrus“ A/B ir keturi genotipai pagal Bc28.1 geną: A, B, 34.01, ir A/34.01. Tyrimo rezultatai parodė, kad skirtingos B. canis padermės paplitusios pagrindiniuose Lietuvos regionuose, o Bc28.1 geno sekų analizės metu nustatyta, kad B. canis padermės pasižymi dideliu heterogeniškumu: identifikuota 13 skirtingų sekų variantų. Šio tyrimo metu gauti rezultatai rodo, kad D. repens rūšies parazitai yra endemiškai paplitę Lietuvoje. Šunų širdies kirminų atvejis rodo, kad šunys, atvežti iš Pietų Europos šalių į Šiaurės Rytų Europos šalis, gali veikti kaip infekcijos šaltinis vietinių uodų populiacijoms. Remiantis ankstesnėmis publikacijomis ir šio tyrimo rezultatais galima teigti, kad Wolbachia endobakterijos turėtų būti vienas iš taikinių taikant gydymą šunims, sergantiems poodine dirofiliarioze.