Sunokimo tarpsnio ir genotipo įtaka kiauliauogės (Solanum sp.) vaisių fitocheminei sudėčiai
Anotacija
Vaisiui bręstant jame esančios medžiagos yra sintetinamos ir skaidomos, todėl įvairiuose nokimo tarpsniuose gali ženkliai skirtis. Vis augantis susidomėjimas augalinės žaliavos pritaikomumu įvairiose srityse skatina atlikti tyrimus su vis naujesne žaliava – stebėti pokyčius nokimo metu, genotipo, veislės ar įvairių biotinių, abiotinių veiksnių įtaką fitocheminei vaisių sudėčiai. Kiauliauogė (Solanum) priskiriama notreliažiedžių (Lamiidae) poklasio bulvinių (Solanaceae) šeimos augalų genčiai. Būtent dėl fitocheminės sudėties Solanum augalų dalys naudojamos farmacijos ir maisto pramonėje kaip funkcionalūs maisto produktai ar maisto papildai. Šių tyrimų tikslas įvertinti genotipo ir sunokimo tarpsnio kinetikos dėsningumus kiauliauogių (Solanum sp.) vaisių pirminių ir antrinių metabolitų bei mineralinių elementų kaupimuisi, vaisių antioksidaciniam potencialui. Šiame disertaciniame darbe pirmą kartą aprašomi rezultatai, kurie atskleidžia kaip kinta kiauliauogių vaisių fitocheminė sudėtis priklausomai nuo sunokimo tarpsnio ir genotipo. Literatūros duomenimis, pasaulyje kiauliauogių vaisiai tyrinėti tik fragmentiškai, aprašomi tyrimai daugiausia atlikti tik su pilnai sunokusiais vaisiais. Mūsų darbe nustatyti ir pateikti koreliaciniais ryšiais grįsti dėsningumai, kaip sunokimo tarpsnis ir genotipas įtakoja kiauliauogių vaisių cheminę sudėtį ir kaip plačiai galima juos panaudoti maisto ir farmacijos pramonėje. Pateikti rezultatai gali padėti pagrindą tolesniems tyrimams, suteikti vertingos informacijos apie fitocheminės sudėties pokyčius vaisiams nokstant, parinkti tinkamiausią derliaus nuėmimo laiką.
