Stumbrų, bizonų ir elninių poveikis ekosistemoms

  • VardasArtūras
  • PavardėKibiša
  • Vadovasprof. dr. Vitas Marozas
  • Data2019-06-28
  • KryptisEkologija ir aplinkotyra

Anotacija

Stumbras dėl žmonijos populiacijos plitimo, tinkamos gyventi teritorijos praradimo, nesaikingo medžiojimo išnyko XX a. pradžioje. Sėkmingai reintrodukavus nelaisvėje išaugintus stumbrus, jų populiacijos atsikūrė ir tebegausėja, tačiau laisvėje gyvenančių stumbrų populiacijos yra izoliuotos viena nuo kitos, kyla problemos dėl inbrydingo ir dabartinių populiacijų fragmentacijos. Stumbrų išsaugojimo sėkmė priklauso nuo jų izoliuotų populiacijų gausinimo ir ryšių tarp populiacijų užtikrinimo. Lietuvoje stumbrų įtaka ekosistemoms tirta mažai. Saugomų stambiųjų gyvūnų daroma žala žemės ūkiui gana naujas aspektas Europoje ir šiuo metu ypač aktualus Lietuvoje. Didėjanti stumbrų gausa Vidurio Lietuvoje kelia vis didesnes diskusijas dėl stumbrų optimalaus skaičiaus mozaikiniame kraštovaizdyje ir kylančių aplinkosauginių problemų. Darbo tikslas – ištirti reintrodukuotų stumbrų ir introdukuotų bizonų bei elninių žvėrių poveikį augalijai bei dirvožemiui, stumbrų naudojamų buveinių tipus bei daromą žalą agroekosistemoms mišriųjų miškų ir miškastepių zonose. Atlikti stumbro ir elninių žvėrių poveikio ekosistemoms (dirvožemio fizikinėms ir cheminėms savybėms, žolinei dangai ir pomiškiui) tyrimai mišriųjų miškų ir miškastepės zonų sąlygomis. Pirmą kartą Lietuvoje nustatytas erdvinis stumbrų pasiskirstymas ir naudojamos buveinės panaudojant GPS metodą. Pagrįsta būtinybė mažinti stumbrų populiacijos tankį Vidurio Lietuvoje. Taip pat pirmą kartą Lietuvoje buvo pasiūlyta ir išbandyta stumbrų daromą žalą žemės ūkio augalams įvertinti panaudojant aerofotonuotraukas, padarytas bepiločiu orlaiviu (dronu), bei išanalizuoti panaudojant ArcGIS programą. Šį metodą galima būtų taikyti siekiant įvertinti stumbrų padarytos žalos dydį žemės ūkio pasėliuose, kai ūkininkai kreipiasi dėl kompensacijų už patirtus nuostolius.

Išsamiau