Stambiastiebių žolinių ir pluoštinių augalų perdirbimo ir naudojimo energetinėms reikmėms technologijų įvertinimas
Anotacija
Šalims vystantis ir siekiant darnaus ekonomikos augimo, vis didesnis dėmesys skiriamas atsinaujinantiems energijos ištekliams. Vėjo, saulės, vandens ir geoterminė energija žengia sykiu su biomasės panaudojimu. Lietuvoje ypač gera niša medienos, šiaudų ir energetinių augalų energijai. Jau nuo seno pagrindinis kuras buvo miško mediena, tačiau šiandien galima bandyti naudoti ir augalų biomasę. Lietuvoje daug dirvonuojančios žemės, o užsėjus ją, pavyzdžiui rūgtimis, būtų gaunamas kokybiškas ir kaloringas kuras.
Tyrimai buvo atlikti su trimis grupėmis augalų: stambiastiebiais – sida, drambliažole, geltonžiedžiu legėstu, rūgtimi, sosnovskio barščiu ir šunažole; pluoštiniais – pluoštinėmis kanapėmis – USO 31, Felina 32, Finola, Bialobzreskie, Epsilon 68 ir pluoštinėmis dilgėlėmis; nendriniais – nendrėmis, švendrais ir nendriniu dryžučiu. Užaugę, nupjauti ir išdžiovinti augalai buvo smulkinami su būgniniu smulkintuvu Maral 125. Gautas pjaustinys malamas su Retsh SM 200 malūnu. Gauti miltai granuliuojami mažo našumo granuliatoriumi. Gautos granulės buvo naudotos atliekant tyrimus, nustatant jų mechanines – fizikines, chemines ir šilumines savybes. Buvo nustatomas granulių tankis, drėgnis, atsparumas gniuždymui, peleningumas, šilumingumas, elementinė sudėtis, emisijos deginant. Taip pat buvo tyrinėjami pelenai, jų lydumas ir cheminė sudėtis. Buvo atliktas būvio ciklo vertinimas.
