Šernų genetinės įvairovės pokyčiai afrikinio kiaulių maro paplitimo zonoje
Anotacija
Šernas (Sus scrofa) yra vienas iš labiausiai paplitusių stambių žinduolių, kurių natūrali gyvenamoji teritorija tęsiasi nuo Vakarų Europos ir Viduržemio jūros baseino iki rytinės Rusijos Federacijos ir Japonijos bei visoje Pietryčių Azijoje. Lietuvoje dauguma tyrimų buvo skirta šernų ekologiniam poveikiui, tačiau jų genetinės įvairovės ir populiacijos struktūros tyrimų Lietuvoje atlikta nedaug. Naudojant molekulinius metodus atlikti 2009–2013 m. šernų populiacijos tyrimai Lietuvos teritorijoje ir įvertintas fizinių barjerų poveikis šernų populiacijos struktūrai. Tyrimo metu nustatytas tik vienos populiacijos buvimas visoje tyrimo teritorijoje. Tai gali būti įrodymas, kad praktiškai nėra kliūčių, trukdančių šernams migruoti visoje Lietuvos teritorijoje.
Atlikta plačios apimties Lietuvos šernų populiacijos analizė Afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkio metu išryškino vakarų regiono subpopuliaciją, kuri genetiškai skirėsi nuo kitų regiono subpopuliacijų. Gautas vakarų regiono klasteris apima teritoriją, kuriame tiriamuoju laikotarpiu nuo 2017 iki 2020 metų nebuvo nustatyta AKM protrūkių. Analizuota šernų populiacija prieš AKM ir AKM protrūkio metu pasižymėjo aukštu genetinės variacijos lygiu. Prieš ir protrūkio metu reikšmingi nukrypimai nuo Hardy-Weinberg po Bonferroni korekcijos buvo stebimi visose subpopuliacijose.
Šernų mitochondrinės DNR tyrimas parodė, kad apie 48 % Lietuvos teritorijoje gyvenančių analizuotų šernų gali būti priskiriami vienam haplotipui.
