Sėklų apdorojimo šalta plazma ir elektromagnetiniu lauku poveikis augalų augimui, antrinių metabolitų kiekiui ir mikrobiotai

Ši disertacija nagrinėja ekologines ir žemės ūkio pasekmes, atsirandančias naudojant šaltąją plazmą (ŠP) ir elektromagnetinius laukus (EML) kaip aplinkai nekenksmingas alternatyvas sėklų apdorojimui. Tyrimo objektas yra jų poveikis augalų augimui, antrinių metabolitų (AM) gamybai ir mikrobiotai. Tyrimas atliktas su šešiomis ekonomiškai svarbiomis augalų rūšimis: trimis ankštinių augalų (raudonasis dobilas, mėlynžiedė liucerna, paprastoji pupa), sėjamųjų grikių, pluoštinės kanapės ir paprastosios eglės. Studija tyrė šiuos efektus skirtingose rūšyse, veislėse, lytyse ir genotipuose trumpalaikiu ir ilgalaikiu laikotarpiu (iki aštuonių vegetacinių sezonų daugiamečiams augalams). Metodologiškai tyrimas integruoja daigumo testus, sėjinukų augimo matavimus, AM analizę, šaknų gumbelių vertinimus ir mikrobiotos tyrimus. Pagrindiniai atradimai rodo, kad ŠP ir EML apdorojimai visapusiškai sukelia dinamiškus, tačiau ilgalaikius pokyčius AM sintezėje, paveikdami augalų sąveiką su mikroorganizmais, pavyzdžiui, ankštinių augalų šaknų gumbelių formavimu ir mikrobiotinėmis bendrijomis. Tyrimas taip pat nustato, kad šių gydymų poveikis yra moduliuojamas kelių biologinių kintamųjų, tokiais kaip augalo lytis, sėklų spalva ir genetinė kilmė. Tyrimas ne tik paaiškina sudėtingas sąveikas tarp sėklų ir fizinio streso, pvz., ŠP ir EML, bet ir platina sritį, pabrėždamas šių naujoviškų sėklų apdorojimų technikas daugiasluoksniškumą ir priklausomybę nuo kintamųjų. Šis niuansuotas supratimas yra kritiškai svarbus pritaikant patikimas agrobiotechnologijas, skirtas didinti augalų atsparumą, augimą ir ekologinį tvarumą.