Sąmonės samprata Arono Gurwitschiaus fenomenologijoje (Filosofija 01 H)
Anotacija
Disertacijoje daugiausia susitelkiama ties Arono Gurwitschiaus fenomenologinėje filosofijoje atliekama novatoriška geštaltpsichologijos idėjų eksplikacija ir jų panaudojimo fenomenologiniuose tyrimuose pavyzdžiais, kurie aptariami nagrinėjant „grynojo ego“, „hyle ir morfe“ kritikas, refleksijos, sąmonės saviduoties problemą su tikslu išryškinti autentišką paties Gurwitschiaus fenomenologinę poziciją. Gurwitschiaus postuluojamoje neegologinėje sąmonės sampratoje redukcijos tikslu tampa ne transcendentalaus ego kaip neabejotino pagrindo atskleidimas, bet svarbiausia yra galimybė atverti sąmonės lauką, t.y. išgyvenimų ir prasminių objektų koreliacijų, kaip refleksijų ir deskripcijų lauką. Jusliniai duomenys neatskiriami nuo prasmių, priklauso nuo juos organizuojančios struktūros, o permainos sąmonėje pagrindžiamos savaiminėmis lauko transformacijomis eksplikuojant periferinės sąmonės srities sampratą. Sąmonė yra intencionali. Kiekvienas išgyvenimas kaip realus psichologinis įvykis – noezė, kuri yra intencionaliai koreliuota su noema. Intencionalių aktų subjektas Gurwitschiaus filosofiniame projekte yra tapatinamas su empiriniu subjektu, manasis Aš, savastis, refleksijos metu, sąmonei visada išlieka objektu arba, gali būti suprastas, tik kaip vidinis savęs kaip objekto stebėjimas. Kita vertus, periferinės sąmonės srities aprašymai gali būti traktuotini egotiškai, tai yra kaip ikireflektyvi savipatyrimo galimybė.
Reikšminiai žodžiai : Fenomenologija; Grynasis ego; Sąmonės laukas; Hyle ir Morphe; Redukcija; Deskripcija, Geštaltpsichologija.
