Rūkymo profilaktikos programos, pagrįstos socialinės įtakos teoriniu modeliu, taikymo VI ir VIII klasių mokiniams, efektyvumas (Psichologija 06 S)
Anotacija
Disertacijoje nagrinėjamas mokinių rūkymo profilaktikos programos, pagrįstos socialinės įtakos teoriniu modeliu, efektyvumas ir socialiniai-demografiniai bei psichologiniai veiksniai, darantys jam įtaką. Darbe remiamasi idėja, kad rūkymo profilaktikos programa, pagrįsta socialinės įtakos teoriniu modeliu, gali sumažinti mokinių rūkymą. Rūkymo sumažėjimas yra susijęs su rūkymui nepalankiais kognityvinių-motyvacinių veiksnių pokyčiais. Rūkymo profilaktikos programos efektyvumui turi įtakos demografiniai (lytis bei amžius), socialiniai (tėvų bei draugų rūkymas, rūkymas namuose ir kalbėjimas namuose apie rūkymo žalą) bei psichologiniai (asmenybės bruožai, savęs vertinimas, pažeminta nuotaika, neprisitaikymas mokykloje) veiksniai.
Empirinėje darbo dalyje pristatomas vienerių metų trukmės rūkymo profilaktikos programos efektyvumo tyrimas, įgyvendintas 24 Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklose. Išanalizavus rezultatus, nustatyta, kad rūkymo profilaktikos programa, pagrįsta socialinės įtakos teoriniu modeliu, yra iš dalies efektyvi mokinių rūkymo paplitimui mažinti bei kognityviniams-motyvaciniams nerūkymo veiksniams stiprinti ir palaikyti. Didesnio profilaktikos programos intensyvumo grupėje pasiekiama didesnio rūkymo paplitimo mažėjimo bei kognityvinių-motyvacinių nerūkymo veiksnių stiprėjimo ir palaikymo nei mažesnio intensyvumo grupėje. Tyrimas parodė, jog mokinių rūkymas mažėja, jeigu stiprėja ar yra išlaikomi ketinimas nerūkyti ir įsitikinimas savo gebėjimu atsisakyti rūkymo, o ketinimas nerūkyti stiprėja, jei stiprėja ar išlaikomas įsitikinimas savo gebėjimu atsisakyti rūkymo bei neigiamas požiūris į rūkymą. Mokinių rūkymo profilaktikos programa, pagrįsta socialinės įtakos teoriniu modeliu, yra efektyvesnė tiems mokiniams, kuriems būdingi mažiau rūkymui palankūs psichologiniai ir socialiniai-demografiniai veiksniai.
