Regionų konvergencijos vertinimas ES šalyse nacionalinės ekonomikos išsivystymo lygio ir ekonominių pokyčių kontekste (Ekonomika 04 S)
Anotacija
Aukšto nacionalinės ekonomikos išsivystymo lygio siekio negalima laikyti įgyvendintu, jei šalyje egzistuoja dideli skirtumai tarp regionų ekonomikų, lemiantys nevienodas sąlygas gyventojams, nepanaudojamas dalies regionų ekonomikos plėtros potencialas. Prasidėjus Europos ekonominei integracijai, buvo pabrėžtas harmoningo ekonomikos augimo, mažinant egzistuojančius skirtumus tarp regionų, poreikis, inicijuotos pirmosios konvergenciją skatinančios programos. Plėtojant jas, tapo aktualus skirtumų tarp regionų ekonomikų vertinimas ir priežasčių nustatymas.
Šios aplinkybės lėmė, kad regionų ekonomikų konvergencija tapo viena aktualiausių ir kontraversiškiausių teorinių diskusijų ir empirinių tyrimų objektu. Toks objektas turėtų būti nagrinėjamas per vertinimo prizmę, o siekis atskleisti jo giluminį vaizdą, reikalauja išanalizuoti šį reiškinį nacionalinės ekonomikos išsivystymo lygio ir ekonominių pokyčių kontekste.
Disertaciniame darbe atlikta teorijų, aiškinančių šalies regionų ekonomikų konvergenciją nacionalinės ekonomikos išsivystymo lygio ir ekonominių pokyčių kontekste, sisteminė analizė. Apibendrinti regionų ekonomikų konvergencijos ES šalyse moksliniai tyrimai, įvertinti metodologiniai jų aspektai, išryškinti privalumai ir trūkumai. Pagrįstas nacionalinės ekonomikos išsivystymo lygio ir ekonominių pokyčių poveikio regionų ekonomikų konvergencijai modelis. Atliktas regionų ekonomikų konvergencijos ES šalyse ir jų grupėse vertinimas. Tikrinant parengtą modelį empiriškai įvertintas nacionalinės ekonomikos išsivystymo lygio ir ekonominių pokyčių poveikis regionų ekonomikų konvergencijai ES šalyse.
