Pozityvizmas ir lietuvių proza. XIX amžiaus antroji pusė (Filologija 04 H)
Anotacija
Disertacijoje pristatomi pozityvizmo filosofijos ir pasaulėžiūros pagrindai, nagrinėjama lietuviškojo pozityvizmo sklaida Lenkijoje ir Rusijoje vyravusio pozityvizmo kontekste, nuosekliai apžvelgiamas pozityvizmo paieškų ir interpretavimo kelias lietuvių grožinės literatūros kritinėje mintyje. Studijoje keliams klausimas, ar apskritai galima kalbėti apie literatūrinių modelių perimamumą (didaktika-pozityvizmo literatūra), šalia pasirinktų skirtingų krypčių, skirtingo laikotarpio atraminių kūrinių (atstovaujančių lietuvių didaktinės literatūros pradžiai ir Atgimimo užuomazgoms; didaktinės literatūros brandai ir Atgimimo pradžiai; pozityvistinei literatūrai ir Atgimimui) aptariami ir spaudos draudimo laikotarpio pozityvistinių bruožų turintys kūriniai, aiškinamasi, kaip XIX a. pabaigos lietuvių literatūroje veikia personažai pozityvistai, kokioms jie priklauso profesinėms / socialinėms grupėms, rekonstruojama jų estetinė pozityvistinė programa.
Disertacija apie pozityvizmo sklaidą lietuvių XIX a. pabaigos prozoje yra pirmoji tokio pobūdžio studija lietuvių literatūrologijoje. Išsami pozityvistinės gyvenimo sampratos programa Lietuvoje nebuvo suformuluota, tačiau ją galima rekonstruoti iš teiginių ir minčių, išsisklaidžiusių literatūros ir kultūros darbuotojų publicistiniuose, kritiniuose, sociologiniuose darbuose, o šio tyrimo atveju grožinės literatūros kūriniuose. Disertacijoje siekiama nuosekliai apžvelgti ir apibendrinti pavienius pasisakymus ir įžvalgas pozityvizmo estetikos temomis, taip pat gilintis į XIX a. pabaigos lietuvių literatūrą iki šiol netyrinėtu pozityvizmo pasaulėžiūros aspektu.
