Politinių sprendimų komunikacijos valdymas krizės sąlygomis: COVID-19 pandemijos atvejis Lietuvoje
Anotacija
COVID-19 pandemija, prasidėjusi 2020 m., per ilgiau nei 3 metus sukėlė daugiau nei 6,9 mln. mirčių visame pasaulyje. Peržengusi įprastos sveikatos krizės ribas, ji tapo didžiausia pastarojo šimtmečio sveikatos, ekonomikos ir socialine krize su ilgalaikiais padariniais. Politinės komunikacijos tyrėjai teigia, kad visuomenės pasitikėjimas politinėmis institucijomis krizių metu padeda sėkmingiau atsaką į grėsmes, tačiau tai reikalauja strateginės politinės komunikacijos. Tyrimo objektas – politinių sprendimų komunikacijos valdymas Lietuvoje COVID-19 pandemijos metu. Pagrindinis tikslas – ištirti politinės komunikacijos vaidmenį sveikatos krizių valdymo metu Lietuvoje ir pasiūlyti empirinį politinės komunikacijos valdymo modelį krizės sąlygomis. Tyrimui pasirinkta politinės komunikacijos valdymo COVID-19 pandemijos metu Lietuvoje atvejo analizės strategija, paremta kokybiniu pusiau struktūruotu ekspertų interviu ir antrinių kiekybinių duomenų analize. Tyrimo rezultatai parodė, kad COVID-19 pandemijos metu Lietuvoje trūko aiškios komunikacijos strategijos. Politiniai sprendimai visuomenei paaiškinti nepakankamai, o suinteresuotieji nebuvo deramai įtraukti į sprendimų priėmimo procesus. Tai kėlė susipriešinimą visuomenėje ir mažino pasitikėjimą krizę valdžiusiomis institucijomis.
Pagrindinis darbo rezultatas – empirinis visuomenės pasitikėjimą formuojantis politinių sprendimų priėmimo ir komunikacijos valdymo modelis, galintis užtikrinti veiksmingą viešosios politikos įgyvendinimą ir skatinti visuomenės pasitikėjimą politinius sprendimus priimančiomis institucijomis, akcentuoja visuomenės įtraukimą į visus politinių sprendimų etapus, skaidrumą, atsakomybės paskirstymą ir nuolatinę komunikacijos strategijos stebėseną bei tobulinimą. Empirinis modelis pateikė politinės komunikacijos ir pasitikėjimu grindžiamų santykių su visuomene kūrimo krizių metu rekomendacijas politikams, atsakingiems už krizės valdymą.
