Paprastosios pušies mitochondrinės DNR haplotipų ir pelkinių populiacijų genetinė įvairovė pagal morfologinius skirtumus ir DNR žymenis
Anotacija
Darbo tikslas – pagal DNR žymenis ištirti paprastosios pušies aukštapelkių populiacijų morfologinės diferenciacijos genetinį sąlygotumą ir nustatyti skirtingos evoliucinės kilmės mitochondrinės DNR haplotipų morfologinius žymenis. Paprastoji pušis yra svarbi miškininkystei ekonominiu, ekologiniu ir socialiniu požiūriais, tačiau dauguma rūšies genetinių tyrimu atliekami geriausiose augavietėse augančiuose medynuose arba vertinant ribines populiacijas. O tuo tarpu nepalankiose sąlygose (pavyzdžiui, aukštapelkėse) augančių medynų genetinių tyrimų iki šio atlikta nedaug. Tyrime naudojau mitochondrinės ir branduolio DNR žymenis (koduojamosios ir nekoduojamosios genomo dalies) paprastosios pušies, augančios aukštapelkėse (50 medžių/pelkėje) ir normalaus drėgnumo augavietėse (50 medžių/šalia pelkės) genetinės struktūros ir įvairovės analizei trijose skirtingose geografinėse vietose Lietuvoje. Tyriau, kaip aukštapelkės išsaugojo savitus paprastosios pušies morfotipus ir mitochondrinės DNR haplotipus. Taip pat ieškojau morfologinių žymenų (kamieno žievės, kankorėžio, sėklos su sparneliu požymių), kurie būti tinkamiausi paprastosios pušies mitochondrinės DNR haplotipų identifikavimui. Tikslams pasiekti genotipavau 200 natūralios kilmės medynuose augančių paprastosios pušies medžių, 40 sėklinės plantacijos klonų ir 765 sėjinukų. Paprastosios pušies genofondas pelkinėse augavietėse pasižymi reikšminga genetine diferenciacija net ir veikiamas stipraus genų srauto iš aplinkinių populiacijų normalaus drėgnumo augavietėse, o populiacijos didesnėse aukštapelkėse pasižymi didesne genetine įvairove nei mažose aukštapelkėse ar normalaus drėgnumo augavietėse. Didesnis B mitochondrinės DNR haplotipų skaičius aukštapelkėse rodo šiose augavietėse augančių paprastosios pušies populiacijų išskirtinumą. Mitochondrinės DNR haplotipai atskleidžia rūšies evoliucinę kilmę. Kadangi prieglobsčio zonos po paskutinio ledynmečio buvo nutolusios viena nuo kitos, iškelta hipotezė, kad galima atskirti mtDNR haplotipus pagal morfologinius požymius, tačiau atlikus detalius paprastosios pušies kankorėžių, žievės ir sėklų su sparneliais tyrimus, ši hipotezė atmesta.
