Paprastosios pušies medynų tvarumą sąlygojantys veiksniai globalios kaitos sąlygomis
Anotacija
Bandomuosiuose „Prokazin” paprastosios pušies želdiniuose, kilmės vietos (platumos) įtaka buvo reikšminga vidutiniams medynų produktyvumo rodikliams. Didžiausią metinį prieaugį demonstravo populiacijos, kurių kilmė pateko į platumos viduriniąją zoną ir į ilgumos vakarinę zoną. Pietvakarinės populiacijos geriausiai adaptavosi prie Lietuvos klimato. Aukštaitijos nacionalinio parko pusamžiame pušyne dviejų sezonų balandžio mėn. bei einamųjų metų liepos ir rugpjūčio mėn. vidutinė temperatūra lėmė medžių, iš skirtingų genetinių grupių, augimo intensyvumo skirtumus. Konkurencijos kaip ir medžių genomo įtaka yra viena svarbiausių sąlygų formuojantis pušų medynams. Nustatytas neigiamas amonio ir teigiamas nitratų kiekio poveikis prieaugiui pasireiškė visoms pušims, atstovaujančioms visoms išskirtoms genetinėms grupėms, tik geriausių medžių grupėje šis poveikis buvo reikšmingiausias, o prasčiausių – nereikšmingas.
Dzūkijos nacionaliniame parke kenkėjai pasirinko medyną, kuriame augantys medžiai buvo mažiau gyvybingi dėl didesnio inbrydingo laipsnio. Iš esmės nebuvo galimybės identifikuoti tokios pušų genetinės grupės, kuri streso metu žūtų dėl nepalankių aplinkos sąlygų. Nors atskirų genetinių grupių augimo intensyvumas ir priklausomybės nuo meteorologinių veiksnių skyrėsi, tačiau skirtumai nebuvo reikšmingi, jie sąlygoti bendrų kaitos tendencijų. Medžių konkurencinė įtampa turėjo kur kas didesnę reikšmę jų dendrometriniams parametrams ir lajų būklei nei jų genetinės įvairovės rodikliai. Tuo pačiu, pušų populiacija, išgyvenusi spyglius graužiančių kenkėjų invaziją, išliko genetiškai įvairi, o pavienės žūstančios pušys galėjo būti didesnės konkurencinės kovos rezultatas.
Medyno užterštumo laipsnis AB „Achema” poveikio zonoje išryškino konkurencijos indekso reikšmę medynų išskirtų genetinių grupių pušų dendrometriniams parametrams, prieaugiui ir lajos būklei tik taršos intensyviai paveiktuose medynuose. Medžio reakcijos į aplinkos kaitą, įskaitant meteorologinius veiksnius, aplinkos užterštumą ir konkurenciją, priklauso nuo medžių genetinės įvairovės rodiklių. Karštis vegetacijos laikotarpiu turėjo tendenciją neigiamai sąlygoti pažeistų, mažiausių dendrometrinių parametrų ir prasčiausios būklės pušų radialųjį prieaugį. Tai nauja pušų reakcija į kylančią birželio–rugpjūčio mėnesių temperatūrą Lietuvoje.
