Pabrėžiamųjų dalelyčių funkcijos ir vartosena dabartinėje lietuvių rašytinėje kalboje (Filologija 04 H)
Anotacija
Disertacijoje aprašomas tyrimas, kurio tikslas – nustatyti pabrėžiamųjų dalelyčių funkcijas rašytinėje lietuvių kalboje, jų vaidmenį sakinio ar teksto struktūroje, remiantis jų vartosenos analize. Pabrėžiamųjų dalelyčių net, tik, ir, nė, būtent vartosenos pavyzdžiai rinkti iš Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centre parengto 1 milijono žodžių dabartinės rašytinės lietuvių kalbos tekstyno, neanotuotos jo versijos. Pabrėžiamųjų dalelyčių vartosenos pavyzdžiai tirti taikant tekstynų lingvistikos metodus, taip pat netinkamo pavyzdžio analizę, kiekybinius ir kokybinius aprašymus.
Atlikus tyrimą nustatyta, kad kiekviena tirta dalelytė turi papildomų funkcijų, kurios ir lemia jų pasirinkimą, tai dažnai priklauso nuo pirmesnio (-ių) sakinio (-ių), konteksto, autoriaus motyvų. Papildomos pabrėžiamųjų dalelyčių funkcijos: pratęsimo (ir), papildymo (ir), modalumo (būtent), giluminio siejimo sakinių ar ilgesnių teksto atkarpų (ir, net, tik, būtent, nė), diskurso rodiklio ir aktualiosios sakinio skaidos (net, ir, tik, būtent, nė).
Šis darbas aktualus, nes pirmą kartą pateikia platų penkių dalelyčių net, tik, ir, nė, būtent dabartinėje rašytinėje lietuvių kalboje aprašymą, jų vartosenos ypatumus sakinyje ir vaidmenį rašytinėje kalboje, jų indėlį į teksto rišlumą. Tai pirmas tyrimas, nagrinėjantis vieną sudėtingiausių tarnybinių kalbos dalių – dalelytę, kaip visavertę ir daugiafunkcę kalbos dalį. Atliktas pabrėžiamųjų dalelyčių net, tik, ir, nė, būtent tyrimas atskleidė jų vartosenos ypatumus rašytinėje lietuvių kalboje. Tad tekstynų morfologinio ir sintaksinio anotavimo sistemų kūrėjai remdamiesi pabrėžiamųjų dalelyčių tyrimo rezultatais gali patikslinti programas, kurios tiksliau skirtų dalelytes nuo jungtukų.
