Nuo išlikimo link organizacinio tvarumo: nevyriausybinių organizacijų ir fizinę negalią turinčiųjų socialinė jungtis Lietuvoje
Anotacija
Disertacijos tyrimas remiasi A. Moldavanova ir H. T. Goerdel (2018) pasiūlyta socialinės jungties ir organizacinio tvarumo teorine prieiga, į kurią yra integruoti organizacijos išlikimo, priklausymo nuo finansų, socialinio kapitalo, tinklaveikos teorijų elementai. Socialinės jungties ir organizacinio tvarumo modelis papildomas institucionalizmo teorine prieiga, nes manau, kad tyrinėjant socialinę jungtį, svarbu atskleisti NVO veiklos tradicijas jos viduje bei išorėje.
Taikant kokybinio tyrimo metodus (interviu ir turinio analizę), atskleistas reikšmingas aspektas egzistencinis noras priklausyti grupei. Tai jungtis per tapatybę, jungtis su kitu žmogumi, jungtis per pagalbos priėmimo poreikį ir jungtis per pagalbos suteikimo poreikį. Atskleista kaip per įsiliejimą į NVO veiklas, pasidalijimą turimais ištekliais formuojama socialinė jungtis, kuri realizuoja asmenų su fizine negalia poreikių patenkinimą bei socialinę įtrauktį į organizaciją bei platesnę bendruomenę. Šiame procese yra labai svarbi bendražmogiška sąveika, emocinė parama ir tarpusavio supratimas, kas motyvuoja organizacijos narius įnešti savo indėlį į bendras organizacines veiklas.
Išryškėjo asmenų su negalia problemos, kurias sprendžia NVO, atstovaudama įvairiomis formomis institucijose. Paminėtina, jog NVO vadovai dalyvauja savivaldoje, formuojant neįgaliuosius liečiančią politiką. Tyrimas parodė, jog NVO bendradarbiavimo partnerių tinklas platus, siekiant asmenų su negalia socialinės įtraukties bendruomenėje.
