„Naujųjų baltų“ subkultūrinio lauko atsiradimas ir raida (Etnologija 07 H)
Anotacija
Disertacija remiasi lauko tyrimu vykdytu 2011-2016 metais. Tyrimo problema – kodėl ir kokioms sąlygoms esant formuojasi ir veikia etninės krypties subkultūrinės grupės Lietuvoje. Darbo tikslas – nustatyti, kaip formuojasi „naujųjų baltų“ subkultūrinis laukas ir kaip jo nariai kuria savo tapatybę.
„Naujųjų baltų“ subkultūrinis laukas vienija istorija ir etnokultūra besidominčias ir jas puoselėjančias subkultūrines grupes. Šis subkultūrinis laukas istoriškai susiformavo perimant Vakarų jaunimo kultūros (metalo muzikos ir istorinės rekonstrukcijos) idėjas, kurias jo nariai interpretavo remdamiesi baltų mitologijos ir Lietuvos istorijos šaltiniais. „Naujųjų baltų“ subkultūrinio lauko grupes pagal veiklos pobūdį galima suskirstyti į tris tipus: istorinės rekonstrukcijos, religines ir muzikines. Nuo 1990-ųjų metų pastebima šio subkultūrinio lauko plėtros tendencija, kai didėja jam priskiriamų grupių ir festivalių lankytojų skaičius.
„Naujųjų baltų“ subkultūrinį lauką atstovaujančių subkultūrinių grupių tapatybės formavimosi procesai susiję su jų narių būsenomis (kūryba ir veikla) ir su jų matomų socialinių aplinkų (bendraminčių draugų, platesnės subkultūrinės aplinkos, šeimos bei visuomenės) įtakomis. Esant teigiamiems, palaikantiems ir net kritiškiems minėtų aplinkų požiūriams, grupių nariai plečia savo veiklą ne vien subkultūriniame rate bet ir už jo ribų. Nors nesutarimai grupių viduje (jie gali būti susiję ir su per dideliu narių skaičiumi), nulemia grupių skilimą, joms būdinga išsiskirstyti į mažesnes grupeles ir pradėti naują veiklą.
Mažos etnokultūrinės grupės šiuolaikinėje visuomenėje jaučia paskatas ir turi galimybę ne tik pačios kurti savo kultūrinę tapatybę, bet ir daryti poveikį aplinkai. Domėjimasis istorija ir kultūros paveldu (papročiais, folkloru ir materialine kultūra) didina jų reikšmę dabarties kultūros raidai.
