Moteriškasis śakti principas Sri Aurobindo nacionalinės indų tapatybės sampratoje (Filosofija 01 H)
Anotacija
Disertacijos objektas yra nacionalinės tapatybės problemos tyrimas XIX-XX a. indų nacionalizmo formavimosi kontekste. Tyrimo pagrindas bengalų filosofo, poeto ir politikos publicisto Sri Aurobindo (Aurobindo Ghoseo, 1872-1950) rašytinio palikimo hermeneutinė analizė. Trijose disertacijos dalyse pateikiama analizė apima Bengalijos išsivadavimo sąjūdžio radimosi prielaidas, Sri Aurobindo politinę mintį ir veiklą lyginant su kitų indų reformatorių R. Royaus, Dayanandos, Vivekanandos, M. K. Gandhi pamatiniais laisvo individo bei visuomenės modeliais, taip pat metafizinę Sri Aurobindo purnādvaita sistemą hinduizmo, tantrizmo ir arijų mito kontekste. Ketvirtojoje dalyje komparatyvistiniu metodu lyginamos Indijos ir Lietuvos istorinės nacionalizmo sampratos. Darbo naujumas matristinis nacionalinės tapatybės aspektas, kuris išsamiai nėra tyrinėtas tiek Sri Aurobindo filosofijos, tiek lietuviškojo identiteto požiūriu. Parodoma, kad universalizuotas ir aktualizuotas kosmologinis indų epistemos śakti principas tapo vienu iš lemiamų veiksnių kuriant politinio ir dvasinio Indijos atgimimo kontūrus, ir kaip idėjinį tarnavimo Motinai Indijai imperatyvą įkūnijo Bengalijos nacionalistai. Darbe konstatuojama, kad receptuodamas europinį nacionalizmo diskursą Sri Aurobindo žvelgia į hinduistinį paveldą, naujai jį artikuliuodamas ir siedamas su reakcija į britų kolonijinį valdymą, o nacionalinę indų tapatybę grindžia sąmonės evoliucionizmu, Vedomis ir Vedānta (Upanišadomis).
Raktiniai žodžiai: śakti, Motina Indija, arijų mitas, evoliucija, nacija, tapatybė.
