Miestų darbininkai ir organizuotas darbo judėjimas Lietuvoje 1918-1940 m (Istorija 05 H)
Anotacija
Šioje disertacijoje naudojantis senosios ir naujosios darbo istorijos tyrimų prieigomis bei metodais, pasitelkus naują tyrimo objekto sampratą ir suformulavus iki šiol Lietuvos istoriografijoje nekeltas problemas, buvo atliktas tyrimas apie miestų darbininkus ir organizuotą darbo judėjimą Lietuvoje 1918-1940 m., o taip pat atlika sovietinės istoriografijos ir jos teiginių apie darbo judėjimą revizija. Tyrime buvo siekiama pažvelgti į temą „iš apačios“ (angl. History from below), gilinantis į miestų darbininkus – jų gyvenamąją ir darbinę aplinką, šeimas, socialinę ir ekonominę padėtį, laisvalaikį. Kitaip nei ankstesniuose tyrimuose, čia pagal naujosios globaliosios darbo istorijos tendencijas išplėsta darbininko sąvoka, į ją įtraukiant ne tik pramonės darbininkus, bet ir privačių, valstybinių ir savivaldybės įstaigų tarnautojus, todėl į tyrimą pateko daug platesnis ir gausesnis miestiečių sluoksnis. Miesto darbininko socialinės-ekonominės aplinkos atskleidimas pagelbėjo aiškinant įsitraukimo į darbo judėjimo priežastis. Disertacijoje kelti ir atsakyti klausimai apie organizuoto darbo judėjimo Lietuvoje mastą, profesinių sąjungų organizavimosi principus, atstovaujamus darbininkus, surinkta streikų statistika bei aiškintos jų priežastys ir pasekmės. Nemažai dėmesio skirta darbininkų ir profesinių sąjungų politinėms afiliacijoms. Viso to rezultatu tapo mokslinis tyrimas ir sukurtas išsamus pasakojimas apie organizuotą darbo judėjimą Lietuvoje tiriamuoju laikotarpiu.
