Mėšlo tvarkymo ir jo perdirbimo į granuliuotas trąšas, panaudojant priedus, technologinis ir aplinkosauginis vertinimas
Anotacija
Žemės ūkyje susidaro dideli mėšlo, šiaudų ir kitų organinių atliekų kiekiai. Gyvulininkystės ūkiai yra pagrindiniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo šaltiniai. Intensyvinant žemės ūkio produkcijos gamybą labiau užteršiamas dirvožemis, vanduo ir oras, didėja CO2, N2O, CH4 emisijos iš mėšlo. Perspektyvus mėšlo tvarkymo būdas yra granuliavimas, kai jis yra perdirbamas į organines trąšas. Granuliuotų organinių trąšų privalumaii – patogesnis tvarkymas, sandėliavimas, transportavimas, ŠESD emisijų sumažėjimas, lyginant su tradiciniu tirštojo mėšlo su kraiku tvarkymu.
Darbo tikslas – nustatyti mėšlo komposto ir kitų atliekų (melasos, defekato ir biokuro pelenų) perdirbimo į granuliuotas organines trąšas galimybes, įvertinti pagrindinių klimato kaitą skatinančių dujų emisijas mėšlo komposto perdirbimo technologijose ir granulių fizikines-mechanines savybes.
Granuliuojant organines atliekas gaunami nauji bei švaresni galutiniai produktai ir kartu jų atsikratoma kaip atliekų. Buvo nustatyta, kad naudojant melasos, defekato ir biokuro pelenų priedus gerėja granulių stipris, tankis ir kiti parametrai. Pritaikius tirštojo mėšlo komposto gamybos ir granuliavimo technologiją gaunamos 11,4 karto mažesnės ŠESD emisijos, negu tas pats mėšlo kiekis būtų kaupiamas tvartuose ir mėšlidėje. Granulių susidarymo dinamikai aprašyti sukurtas teorinis mėšlo su organiniais priedais suspaudimo proceso modelis ir nustatytas energijos kiekis, reikalingas organinėms žaliavoms slėgti.
