Lingvokultūriniai kalbos etiketo ypatumai rusų, lietuvių ir turkų kalbose (pagrindinės kreipimosi, pasisveikinimo ir atsisveikinimo formulės)
Anotacija
Daktaro disertacijoje apžvelgiami teoriniai kalbos etiketo aspektai per esminių ir realizacinių šio fenomeno egzistavimo aspektų prizmę. Pasitelkus fenomenologinę ir transdisciplininę prieigas, atskleidžiama mandagumo fenomeno ir kalbos etiketo esmė, nustatomas jų tarpusavio ryšys ir jų vieta lingvokultūrinės sąmonės struktūroje, išskiriamas kalbos etiketo formulių reikšmės aksiologinis komponentas.
Mandagumo ir kalbos etiketo pagrindas suvokiamas kaip išreiškiama pašnekovui intereso emocija, kuri atlieka pašnekovo vertės ir reikšmės pripažinimo funkciją. Tyrime laikomasi požiūrio, kad mandagumas ir kalbos etiketas žmonių bendravime atlieka vertybinio pobūdžio gyvenimą teigiančią funkciją.
Gretinamosios analizės pagrindu išskirtos panašios ir specifinės verbalinės (leksinės-gramatinės) ir neverbalinės (mimika, gestai, proksemika) mandagumo aktualizavimo (išraiškos) priemonės pagrindinėse rusų, lietuvių ir turkų kalbų kreipimosi, pasisveikinimo ir atsisveikinimo etiketo formulėse su projekcija į tiriamųjų lingvokultūrų kalbinį pasaulėvaizdį.
Kalbos etiketo gretinamoji analizė iškelia elgsenos ir leksines lakūnas aptariamų lingvokultūrų pasaulėvaizdyje, išskiria rusų, lietuvių ir turkų kalbinio pasaulėvaizdžio vertybinius komponentus, jungiančius „Mandagumo“ konceptą su skirtingais kiekvienos iš nagrinėjamųjų lingvokultūrų aksiologinės konceptosferos konceptais.