Lietuvos paupių nendrinio dryžučio (Phalaris arundinacea l.) populiacijų genetinė įvairovė ir ją sąlygojantys veiksniai
Anotacija
Vandens ekosistemos yra didelės ekonominės ir ekologinės svarbos, todėl labai reikia duomenų apie jų būklę, erdvinius ir laiko pokyčius. Viena iš dažniausių Lietuvos paupių augalų rūšių yra nendrinis dryžutis (Phalaris arundinacea L.). Augalas yra įvairių šalių auginamas pašarų ir biologinio kuro gamybos bei fitoremediacijos tikslais. Mūsų darbas apie paupių nendrinio dryžučio populiacijų genetinę sandarą yra pirmas tarp Baltijos šalių. Darbo tikslas – molekuliniais žymenimis įvertinti Lietuvos paupių nendrinio dryžučio populiacijų genetinę, fiziologinę įvairovę, ją siejant su aplinka. Pagal 14 mikrosatelitų žymenų įvertinta Merkio baseino populiacijų genetinė įvairovė. Lietuvos paupių nendrinio dryžučio populiacijų genetinė įvairovė buvo palyginta su kitų Baltijos šalių, Liuksemburgo, Rusijos Tolimųjų Rytų populiacijomis. Apibūdinta nendrinio dryžučio populiacijų genetinių savybių priklausomybė nuo įvairių aplinkos veiksnių – upių baseinų, žemės dangos bei naudojimo paskirties klasės, upių būklės, žemės ūkio taršos azotu, upių dydžio ir upių vagų pertvarkymo. Nustatyta genetinė diferenciacija tarp Lietuvoje auginamo margalapės formos ir natūraliai augančio nendrinio dryžučio individų. Įvertintos Lietuvos nendrinio dryžučio populiacijų lapų azoto koncentracijos, jos palygintos su upių pakrančių kitų rūšių augalų populiacijomis. Iš nendrinio dryžučio išskirti endofitiniai grybai ir apibūdinti pagal DNR vidinius transkribuojamus skirtukus panaudojant sekoskaitą.
