Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės katalikų ir stačiatikių sakralinės architektūros meninės sąsajos ir transformacijos carinės Rusijos valdymo metais
Anotacija
Disertacijos tyrimo objektas – LDK laikotarpio katalikų ir stačiatikių sakralinis architektūrinis paveldas ir šių skirtingų konfesijų meninės sąsajos bei jų transformacijos carinės Rusijos okupacijos laikotarpiu. LDK laikotarpiu šių konfesijų sintezės kontekste iškilo ir unitų architektūrinis paveldas, kuris šiame darbe taip pat užima reikšmingą vietą. Tikslas – nustatyti LDK katalikų, unitų ir stačiatikių sakralinių pastatų menines sąsajas bei jų architektūrines, funkcines transformacijas carinės Rusijos okupacijos laikotarpiu. Disertacijos tyrimą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmojoje dalyje pristatomi LDK architektūros savitumai, kuriuose atsiskleidžia konfesiniai skirtumai, sintezės bruožai bei sąsajos su Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės, kitų rusėniškų kunigaikštysčių bei Rusijos imperijos architektūra. Antroje disertacijos dalyje nagrinėjama carinės Rusijos konfesinė politika LDK žemėse išskiriant skirtingus Rusijos politinės raidos etapus ir carinės valdžios reakcijas į krašte kilusius sukilimus. Trečiojoje dalyje nagrinėjamos LDK architektūrinio paveldo objektų transformacijos ir jų rekonstravimas į stačiatikių cerkves, uždarytų katalikų, unitų bažnyčių ir vienuolynų pastatų funkciniai pokyčiai.
