Lietuvių literatūra anglų kalba: tekstynu paremtas autorinių neologizmų vertimo tyrimas (Filologija 04 H)
Anotacija
Vienas bruožų, būdingų tik verstiems tekstams, kaip rodo įvairūs tarpkalbiniai tyrimai, yra standartizacija arba tendencija modifikuoti originalaus teksto kalbą adaptuojant ją įprastinėms vertimo kalbos normoms (Toury 1995: 268). Palyginti su originalu, versti tekstai atrodo paprastesni, neišraiškingesni. Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti, ar leksikos standartizacija yra dominuojantis vertimo bruožas lygiagrečiajame lietuvių ir anglų prozos vertimų tekstyne (LECOP). Tyrimo objektu pasirinkti autoriniai neologizmai: stilistiškai žymėti okaziniai ir potenciniai žodžiai, dažnai turintys prasmę tik konkrečiame tekste. Tyrimo šaltinis – sukurtas lygiagretusis lietuvių ir anglų prozos vertimų tekstynas (690 164 lietuviškų ir 1 009 796 angliškų žodžių). Kaip priemonė, leidžianti kiek galima objektyviau analizuoti lietuvių literatūros vertimus į anglų kalbą, pasirinkti tekstynų lingvistikos, kokybinės ir kiekybinės teksto analizės metodai. Lietuviški duomenys suklasifikuoti pagal kriterijus, galinčius daryti įtaką vertimo sprendimui: grafinį-fonologinį neįprastumą, semantinį naujumą, morfologinę sandarą, kilmę. Tyrimas parodė, kad verčiant lietuvių literatūrą orientuojamasi į priimtinumą dominuojančios šalies skaitytojų rinkai, o ne į adekvatumą esamai literatūrinei situacijai Lietuvoje. Ekstratekstiniame lygmenyje vyraujančios į priimtinumą vertimo orientuotos normos daro įtaką vertimo sprendimams intratekstiniame lygmenyje ir pasireiškia autorinių neologizmų standartizacija. Net 64 % autorinių neologizmų pakeisti neutraliais, neišskirtiniais anglų kalbos žodžiais ar kitaip modifikuoti neišlaikant naujumo.
